Pirmadienį atsistatydinus policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui buvo pradėta plačiai kalbėti apie policijos sistemą kankinančias problemas. Pasak „Balsas.lt“ kalbintų parlamentarų Juliaus Sabatausko ir Vidmanto Žiemelio, pagrindinė problema policijoje šiandien yra generalinio komisaro atskaitomybė prezidentui, o ne vidaus reikalų ministrui.
Finansavimas – ne problema
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas naujienų portalui „Balsas.lt“ teigė, kad daugelį problemų, kurios šiandien kamuoja policiją, turėtų išspręsti policijos plėtros programa, pagal kurią policijai būtų skiriamas didesnis finansavimas. Numatoma daugiau pinigų patalpų, inventoriaus atnaujinimui, taip pat ir atlyginimų didinimui.
Jam antrino ir Seimo narys Vidmantas Žiemelis, teigdamas, kad finansavimo problemos nėra didžiausia policijos sistemos bėda. Pasak jo, kitais metais policijai yra numatyta skirti papildomai 600 milijonų litų, iš kurių dalis bus skiriama mažiausiai uždirbantiems pareigūnams.
Generalinis komisaras turi būti atskaitingas ministrui
Kalbinti komiteto nariai mano, kad viena didžiausių problemų yra tai, kad pagal dabartinę teisinę bazę generalinis policijos komisaras nėra atskaitingas vidaus reikalų ministrui, o tik prezidentui.
Pasak J. Sabatausko, pasaulyje yra tik dvi valstybės, kuriose policijos vadovas yra atskaitingas ne vidaus reikalų ministrui, ir pastarasis, kartu su vyriausybe, neturi jo sprendimams ir veiksmams realios įtakos. Parlamentarai teigė, kad reikia keisti sistemą, nes prezidentas neturi aparato, kuris galėtų prižiūrėti ir kontroliuoti policijos vadovo veiksmų.
J. Sabatausko nuomone, iš būsimojo generalinio komisaro visuomenė tikisi visapusiško dėmesio visoms policijos sritims. Ne tik nusikaltimų išaiškinimui, bet ir prevencijai, policijos vidaus situacijai. Pasak tiesės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, visai nesvarbu, ar naujasis policijos vadovas bus departamento darbuotojas, ar žmogus iš šalies, tačiau jis turėtų orientuotis policijos sistemos situacijoje ir norėtų spręsti problemas.
Pasak V. Žiemelio, jam netgi šiek tiek gaila, kad iš posto pasitraukė V. Grigaravičius. Dabar jau buvęs policijos vadovas esą pritarė policijos plėtros programai bei buvo gerai susipažinęs su policiją kamuojamomis problemomis. Seimo narys teigė, kad generalinio komisaro poste norėtų matyti žmogų, remiantį policijos reformos įgyvendinimą.
Pasitikėjimas policija auga
Lietuvos policijos plėtros programa yra siekiama padidinti gyventojų saugumą, sutrumpėtų policijos reagavimo į gyventojų pranešimus laikas, būtų sukurta pareigūnų rengimo sistema, dėl ko policijoje padaugėtų kvalifikuotų specialistų ir būtų pagerinta policijos veiklos kokybė. Šia programa taip pat numatyta sustiprinti policijos bendradarbiavimą su visuomene, siekti didesnio šalies gyventojų pasitikėjimo šia institucija. (Policijos plėtros programą rasite čia.)
Remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, pernai mažiausią pasitikėjimą turėjusiais policijos pareigūnais šiemet pasitiki 26 proc. apklaustųjų, nepasitiki - 28 proc. apklaustųjų. Praėjusiais metais pasitikį policininkais teigė dvigubai mažiau - 13 proc. apklaustųjų.
Abu atsistatydino pirmadienį
Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį susitikęs su vidaus reikalų ministru Raimondu Šukiu ir Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi priėmė abiejų pareigūnų prašymus atsistatydinti.
Vidaus reikalų ministras R. Šukys, priešingai negu V. Grigaravičius, prašymą atleisti buvo įteikęs dar prieš susitikdamas su prezidentu. Jau praėjusią savaitę ministras grasino trauktis, jei savo pareigų nepaliks V. Grigaravičius.
Atsistatydinimo pareiškimą R. Šukys premjerui įteikė pirmadienį ryte. Pagal įstatymus, per penkias dienas premjeras turi šį pareiškimą perduoti prezidentui. Iki to laiko ministras atsistatydinimo pareiškimą gali atsiimti.
Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Nauji siūlymai
Po tragiškos avarijos Skuodo rajone pasigirdo siūlymų griežtinti įstatymus. Konservatorius Kęstutis Čilinskas pirmadienį įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, išplečiančias sunkinančių aplinkybių ratą, pagal kurias bausmė turi proporcingai didėti, jei asmuo, kuris neblaivus sukėlė autoįvykį, yra policijos pareigūnas, sužalojo arba nužudė ne vieną, o kelis žmones, taip pat jei pasišalino iš įvykio vietos arba vairavo neblaivus ir pateko į avariją ne pirmą kartą.
Taip pat pasigirdo siūlymų keisti policijos generalinio komisaro pavaldumą. Pagal Policijos veiklos įstatymą, policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus ministrui bei atskaitingas šalies vadovui.
Tačiau premjeras G. Kirkilas Lietuvos radijui teigė nemanąs, kad apie tai reiktų diskutuoti.„Jei kaitaliosime pavaldumą, aš nemanau, kad mes išspręsim problemą. Pirmiausia reikia griežtinti pareigūnų atsakomybę.“
