Vilniaus apskrities, Šalčininkų rajono, policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Elena Zinevičienė pabrėžia, kad kiekvienas policijos pareigūnas privalo žinoti esmines bendravimo taisykles, kuomet yra susiduriama su neadekvačiai besielgiančiais asmenimis.
„Policijos pareigūnams iš tiesų kone kiekvieną dieną tenka susidurti su asmenimis, kurie labai pyksta, yra susierzinę arba kažkuo nepatenkinti. Dažnai tai neblaivūs, sutrikusios psichikos, apsvaigę nuo narkotinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, asmenys.
Pareigūnams iš tiesų yra labai svarbu žinoti ir bendravimo su tokiais žmonėmis specifiką, mokėti tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą elgesio būdą, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą“, – kalbėjo pašnekovė.
Policijos tyrėja, atsakydama į klausimą, o kaipgi turėtų tokiose situacijose elgtis kiekvienas iš mūsų, nurodo esmines taisykles, kurios gali pagelbėti išvengti nemalonių situacijų, jeigu yra sutinkami asmenys, galintys kelti pavojų sau ir kitiems.
Svarbiausios taisyklės, užtikrinančios jūsų ir kitų saugumą
„Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti savo ir kitų žmonių saugumu, iškviesti pagalbą skambinant numeriu 112. Jei susiklosčius aplinkybėms nėra galimybės išvengti bendravimo, patartina laikytis tam tikrų taisyklių:
1. Visų pirma, pasirūpinkite savo saugumu – išlaikykite atstumą tarp savęs ir to asmens.
2. Nelieskite to žmogaus, nes vienus tai gali nuraminti, kitiems atitinkamai gali padidinti nerimą, baimę, nesaugumą ir tada kils noras gintis.
3. Jeigu esate uždaroje erdvėje, stenkitės stovėti kuo arčiau durų ir patraukite nesaugius daiktus iš akiračio.
4. Stebėkite to asmens kūno kalbą, rankas ir delnus bei stenkitės stovėti šonu, ne priešais, tam, kad, jei asmuo pultų, turėtumėt galimybę pasitraukti ir išvengti tiesaus smūgio. Jei pavyktų atpažinti agresyviai besielgiančio žmogaus elgesio motyvus, būtų lengviau kalbėtis.
5. Universalaus patarimo, kaip reikėtų elgtis, nėra, kiekvienoje situacijoje reikia orientuotis pagal tai, kas vyksta čia ir dabar, stebėti žmogų, jo reakcijas.
Pavyzdžiui, jei žinote arba iš reakcijų įtariate, kad susidūrėte su psichinių sutrikimų turinčiu žmogumi, kuris elgiasi agresyviai ir tenka su juo bendrauti, turėkite omeny, kad jis gali stipriai bijoti kitų nepažįstamų žmonių, daiktų ar vietų. Kitų žmonių baimė gali jį paveikti taip, kad jis pradės elgtis agresyviai be matomos provokacijos. Jei įmanoma, sukurkite ramią, tylią aplinką, kad garsai neerzintų ir neišprovokuotų dar didesnės agresijos.
6. Jei esate priversti kalbėtis, kalbėkite tik vienas žmogus su tuo žmogumi. Įdėmiai stebėkite jo elgesį, kūno kalbą. Pasakykite savo vardą, nuraminkite, (patartina nevartoti žodžių ,,neverkit“, ,,nerėkit“, o sakyti ,,matau, kad jums pikta“, ,,girdžiu, kad jūs sakote“, jei jis išsigandęs ar piktas, nedarykite staigių judesių, prieš darant kokį nors judesį, pasakykite, ką dabar ruošiatės daryti, kalbėkite lėtai ir paprastais žodžiais.
7. Su žmogumi, kuris patiria psichologinių sunkumų ir kelia pavojų savo gyvybei, labai svarbu parodytas dėmesys ir rūpestis. Todėl svarbu jį išklausyti, klausimus uždavinėti atvirus, reikalaujančius išplėstinio atsakymo, bet nepavesti pokalbio apklausa, klausant nemenkinti jo problemų, parodyti, kad žmogus jums rūpi.
8. Jeigu žmogus sunkiai jus girdi, kreipkitės vardu, nes vardas padeda žmogui tarsi įsižeminti ir lengviau sukoncentruoti dėmesį tai, kas jam yra sakoma. Jeigu asmuo kalba pakeltu tonu, svarbu su juo kalbėtis žemesniu tonu nei pats kalba – taip padedant jam nusiraminti.
Dažnai, net jei negalite suteikti realios pagalbos, padedate jau vien išklausydami ir parodydami nuoširdų rūpestį, kol atvyks pagalba.
9. Jei bendraujate su pavojingai besielgiančiu žmogumi, kuris vartojo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, nekreipkite dėmesio į įžeidinėjimus, nepriimkite jų asmeniškai, žmogus paveiktas psichiką veikiančių medžiagų, tikrovę suvokia iškreiptai, negrasinkite, nes tokiu būdu galite išprovokuoti agresiją jūsų atžvilgiu.
Parodykite, kad jūs esate sąjungininkas, o ne priešas. Nesiginčykite. Jei žmogus daug ir padrikai kalba, nepertraukinėkite, galite linktelti, tokiu būdu parodydami, kad klausote.
Ir dar vienas paminėtinas dalykas tai, kad bendraujant sąsają su realybe dėl tam tikrų priežasčių praradusiu žmogumi, jų emocijos ir elgesys gali labai greitai keistis“, – svarbiais patarimais dalijasi policijos atstovė E. Zinevičienė.
Policijos atstovė dar kartą pabrėžia, kad jei manote, jog situacija yra pavojinga ir kyla pavojus jūsų ar kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, nedelsdami kvieskite pagalbą.
Svarbiau įgūdžiai nei savigynos priemonės
Pašnekovė E. Zinevičienė tikina, kad jeigu visgi nutinka taip, kad prieš tai išvardintos saugumo ir tinkamo bendravimo taisyklės nepasiteisina, tuomet, kaip jau ir buvo minėta anksčiau, didžiausią dėmesį vertėtų skirti kelioms saugumo taisyklėms.
„Jeigu stebėdami asmens verbalinį ir neverbalinį elgesį, mimiką, kūno judesius pastebite didėjantį agresyvumą: rėkimą, grasinimus, intensyvų kalbėjimą, „išsprogusias“ akis, veido paraudimą, įtemptus kūno raumenis, sugniaužtus kumščius ir yra ženklų, rodančių, kad asmuo yra pavojingas aplinkiniams, netenka savikontrolės, elgiasi konfliktiškai ir visi aukščiau aprašyti elgesio būdai yra neveiksmingi, tuomet, kaip jau buvo minėta, svarbu laikytis saugaus atstumo, iškviesti pagalbą ir iki jai atvykstant, jei yra galimybė, pašalinti aštrius daiktus ir kitus įrankius, kurie galėtų būti panaudoti, kaip žalojimosi, puolimo priemonė“, – perspėja policijos tyrėja.
Policijos tyrėja, kalbėdama apie įtartinų žmonių elgesio stebėjimo svarbą, papasakojo istoriją, su kuria teko susidurti policijos pareigūnams.
„Viena iš situacijų, kuomet pareigūnas sustabdo transporto priemonę ir patikrinus asmenį techninėmis alkoholio matavimo priemonėmis, nustatoma, kad asmuo yra blaivus, tačiau jo elgesys, kūno kalba, išvaizda yra neadekvati, o vėliau pristačius asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą, paaiškėja, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų“, – pasakoja E. Zinevičienė
Be to, pašnekovė sako, kad nors neretai žmonės susigundo įsigyti legalias savigynos priemones, dažnai jų nauda tampa abejotina, kadangi viskas priklauso nuo turimų įgūdžių.
„Kalbant apie savigynos priemones paminėtina, kad žmonės, įsigiję kokią nors savigynos priemonę, neretai sako ir galvoja, kad jaučiasi saugesni, tačiau taip nėra. Iš tikrųjų žmogaus saugumas priklauso nuo turimų įgūdžių, o ne nuo priemonių.
Turėdami savigynos priemonių, saugesni netampame. Bet kokia turima savigynos priemone, ar tai, pavyzdžiui, dujų balionėlis ar dujinis pistoletas, bet kokia savigynos priemone reikia ne tik mokėti, bet ir būti įgudusiam naudotis“, – teigė E. Zinevičienė.
Policijos atstovė tvirtina, kad dažnai žmonės, nesuvaldę emocinės įtampos, nesugeba tinkamai panaudoti savigynos priemonių, todėl sau gali tik dar labiau pakenkti.
„Specialistų rekomendacija – jei išsitraukti ir panaudoti ginklą užtrunka 4–5 sekundes, ginklo geriau neturėti. Bet koks gynybinis ginklas yra geras tuo atveju, jei žmogus pajėgus per 2–2,5 sekundės jį ištraukti ir panaudoti. Jei žmogus streso būsenoje (užpuolimas, pasikėsinimas sukelia didelį stresą) nėra išsitreniravęs tokių įgūdžių, tai kiekviena sekundės dalis žaidžia prieš jį. Geriau tuomet apskritai ginklo neturėti.
Saugesniu žmogus tampa tik tada, kuomet pradeda formuoti, lavinti, treniruoti savo įgūdžius. Kalbant apie kovinę savigyną, aktyvus priešinimasis naudingas tik tada, kuomet žmogus iš tiesų turi savigynos sugebėjimų ar bent yra fiziškai stipresnis. Žmogus, pasiruošęs priešintis, turi būti įvaldęs kovos menus ar savigynos veiksmus, o ne matęs, kaip tai reikia daryti per televizorių. Kitu atveju priešintis nėra prasmės“, – pabrėžia pašnekovė.
Ištikus pavojui, pravartu kreiptis į policiją
Nors išvardintos taisyklės tam tikrais atvejai gali padėti apsiginti nuo neigiamus veiksmus atliekančių asmenų, visgi policijos atstovai dar kartą pataria nedvejoti ir iškart skambinti pagalbos telefono numeriu 112.
Būtent Lietuvoje policijos pareigūnai, kasdien susidurdami su žmonėmis, turinčiais psichologinių sutrikimų ar apsvaigusiais nuo vienų ar kitų medžiagų, žino, kaip reikia elgtis su tokiais asmenimis.
Policijos tyrėja E. Zinevičienė priduria, kad šiuo metu viena iš didžiausių problemų Lietuvoje – smurtas artimoje aplinkoje.
„Policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, kiekvieną dieną susiduria su žmonėmis, turinčiais vienokių ar kitokių psichologinių sunkumų, psichikos sutrikimų, yra apsvaigę nuo įvairių medžiagų.
Viena dažniausiai policijoje registruojamų nusikalstamų veikų yra smurtas artimoje aplinkoje. 2019 m., remiantis Statistikos departamento duomenimis, užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai – po 145 pranešimų kasdien ir po vieną pranešimą Lietuvos policijos pareigūnams kas 10 minučių.
Pažymėtinas faktas, kad daugiau nei 90 proc. atvejų – konfliktai su smurto požymiais,į kuriuos kur vyksta pareigūnai, vyksta aplinkoje, kurioje buvo girtaujama ar kitaip svaiginamasi.
Anksčiau policijos pareigūnams tekdavo susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio asmenimis,o pastaruoju metu vis dažnesni atvejai, kuomet tenka susidurti su žmonėmis, apsvaigusiais nuo narkotinių medžiagų“, – tvirtina E. Zinevičienė.
Asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ar susiduriantiems su alkoholizmo problemomis bei kitomis priklausomybėmis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į priklausomybių konsultantą, bet kuriame Visuomenės sveikatos biure (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-biuru-metai), kur teikiamos anoniminės konsultacijos. Taip pat galima užsiregistruoti psichologo konsultacijai Psichikos pagalbos centruose (https://tuesi.lt/pagalbos-teikejai/) arba kreiptis dėl gydymo į Respublikinį priklausomybių ir ligų centrą (https://www.rplc.lt).
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
