Apeliacinis teismas atmetė Generalinės prokuratūros skundą ir paliko galioti dar 2015 metais priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
L.Džervui prokuroras siūlė skirti laisvės atėmimą 5 metams, ją atliekant pataisos namuose. Kitiems kaltinamiesiems taip pat buvo siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes.
Prokuratūra prašė patenkinti Policijos departamento civilinį ieškinį ir iš L.Džervaus priteisti daugiau nei 2 mln. eurų. Dar daugiau nei 100 tūkst. eurų prašyta solidariai priteisti iš kitų kaltinamųjų bei statybų bendrovės „Garantas“.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tai lėmė, jog priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.
„Apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių“, – rašoma prokuroro skunde. Jis mano, kad teismo išvada, jog L.Džervaus veiksmuose nėra tyčios, neatitinka tikrovės.
„Pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti, ar L.Džervus, jei jo veiksmuose nebuvo tyčinės kaltės, savo veiksmų nepadarė neatsargia kaltės forma. Teismas to nepadarė, išliko pasyvus, o nepašalinęs visų iškilusių abejonių, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas“, – rašoma prokuroro skunde.
Išnagrinėjęs bylą Apeliacinis teismas nusprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog L.Džervus tinkamai nevykdė pareigos koordinuoti, organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus. Viešiesiems pirkimams, susijusiems su policijos pastatų statybos ir remonto darbų pirkimu, buvo sudaryta pirkimų komisija, kuri ir buvo atsakinga už pirkimų būdo parinkimą bei pirkimo dokumentų parengimą. Byloje nėra duomenų, kad L.Džervus darė kokį nors poveikį šios komisijos priimamiems sprendimams.
Policija ir Generalinė prokuratūra skelbė, kad buvę Lietuvos policijos logistikos centro pareigūnai nepagrįstai ir neteisėtai rangos sutartyse nustatę statybos darbų kainos perskaičiavimo galimybę ir su rangovu sudarę nepagrįstus sandorius, kuriais tyčia padidinta statybos kaina bei valstybės investicijos. Be to, šie asmenys kaltinti dokumentų suklastojimu, kurių pagrindu Policijos departamentas nepagrįstai apmokėjo rangovui dideles sumas už realiai nepanaudotas statybines medžiagas ar už neatliktus darbus.
Byloje buvo nagrinėjanas galimas L.Džervaus ir valstybės tarnautojų piktnaudžiavimas priimant sprendimus, susijusius su policijos pastato Vilniuje rekonstrukcija, Ukmergės rajono policijos komisariato pastato statyba bei Anykščių rajono policijos komisariato pastato rekonstrukcija, taip pat dėl jų ir konkursus laimėjusios įmonės darbuotojų esą padaryto sukčiavimo ir turto iššvaistymo. Galimos nusikalstamos veikos padarytos 2004–2008 metais. Lietuvoje tuo metu buvo smarkiai išaugusios nekilnojamojo turto kainos.
Ikiteisminį tyrimą atliko Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai.
L.Džervus 2010 metais, kai buvo naikinamas Lietuvos policijos Logistikos centras, išėjo į pensiją. Jam mestus kaltinimus jis neigė.
Žiniasklaidoje skelbta, kad daugiamilijoninės vertės Ukmergės ir slapto objekto Vilniaus pakraštyje rekonstrukcija susidomėta tik pasikeitus Policijos departamento vadovybei – atlikti Lietuvos policijos Logistikos centro darbų auditą paprašė policijos generaliniu komisaru tapęs Vizgirdas Telyčėnas.
