Sulaukę melagingo skambučio apie išvis nesančioje vietoje padėtą bombą, policininkai iš pradžių supanikavo, po to sugavo iš jų pasityčiojusius pokštininkus.
Šiemet sausio 22-ąją, prieš pat pietų pertrauką, suskambo policijos, tiksliau – Bendrosios pagalbos centro – telefonas. „Netrukus sprogs Kelmės teismas! Pastato rūsyje padėta bomba!“ – išpyškino neprisistatęs vyriškis ir numetė ragelį.
Kai policijai skambina despoto sutuoktinio terorizuojama moteriškė, policija, praktika parodė, nevažiuoja, tiksliau – atburzgia tik apžiūrėti jau atšalusio nužudytosios lavono ir suimti žudiko. O štai į skambučius apie padėtą bombą mūsų policija reaguoja perdėm energingai, net liguistai.
Rūsys, kurio nėra
Visiems buvo daugiau negu aišku, kad jokia bomba Kelmės rajono apylinkės teismo rūsyje nepadėta, nes šiame teisme rūsio... paprasčiausiai nėra! Vis dėlto policininkai tekini būriu pasileido į teismą. Uniformuotieji „angelai sargai“ sukėlė tikrą paniką.
Dar būtų gerai, jei supanikavę būtų tik Kelmės pareigūnai. Deja, apžiūrėti rūsio, kurio nėra, buvo iškviesti „Aro“ antiteroristinių operacijų rinktinės išminuotojai – sėdę į autobusiuką, jie Kelmėn pasileido net iš Vilniaus.
Na o pačioje Kelmėje komisarai ant kojų sukėlė ugniagesių, greitosios pagalbos ir net elektros tinklų tarnybas. Visų jų darbuotojai tuščiai gaišo laiką ir kantriai laukė, kol per visą šalį atsibeldę išminuotojai Kelmės teisme ieškojo rūsio, kurio nėra, dairėsi sprogmenų, kurių, žinoma, nebuvo nė kvapo.
Apsijuokę, bet ne kvailiai
Skaudžiai apsijuokę policijos pareigūnai dar tą pačią dieną suskubo ieškoti anonimo, juos prieš visuomenę pavertusio pajuokos objektu ir privertusio ieškoti teismo rūsio, kurio nėra.
Surasti tą nenaudėlį pasirodė ne taip paprasta. Mobiliojo ryšio paslaugas teikianti bendrovė atsiuntė atsakymą, jog apgavikas paskambino telefonu, kurio savininkas nežinomas. Jis naudojo SIM kortelę, kurios parduodamos kiekviename kioske neprašant ir neregistruojant jokio pirkėjo dokumento. Be to, ryšius fiksuojantis kompiuteris rodė, kad iškart po apgavikiško skambučio telefonas buvo išjungtas ir eteryje jo signalas daugiau nepasirodė.
Nors policininkai kartais ir apsijuokia, bet nėra kvailiai. Jie iškėlė versiją, kad melagingai pranešti apie bombą teisme galėjo koks nors Kelmėje teisiamas pilietis, dėl kokių nors priežasčių tądien nenorėjęs dalyvauti teismo posėdyje.
Logiška policijos versija
Kelmė – ne Londonas, provincijos miesto teisme popietėmis nagrinėjama vos po kelias bylas, tad kriminalistams nebuvo sunku sudaryti įtariamųjų sąrašą ir jį patikrinti.
Lygiagrečiai buvo iškelta versija, kad ieškomasis vargu ar apgaulingajam skambučiui būtų naudojęs naują ir brangų telefoną – greičiausiai jis nusipirko pigų seną ragelį turguje arba lombarde, esančiame kur nors netoli teismo.
Kelmės centre į lombardą ir Šiaulių banko Kelmės filialą vaikštoma pro tas pačias duris, kurias stebi banko filmavimo kamera. Pareigūnai dėl visa ko paprašė bankininkų parodyti sausio 22-osios vaizdo įrašą. Tarp nufilmuotųjų kriminalistams iš karto į akis krito apyjaunis akiniuotas vyriškis...
Įtarti du vagišiai
Kai lombardo pardavėjas iš policininkų parodytos nuotraukos jį pažino ir papasakojo, kad tądien vieną seną mobilųjį telefoną už 40 litų pardavė būtent šiam jaunam akiniuočiui, policininkai tol nenurimo, kol neišsiaiškino, kad tai Šiaulių rajone netoli Kuršėnų gyvenantis trisdešimtmetis R. Č. Jis policijai puikiai žinomas, nes kartu su Šiaulių rajono Kužių seniūnijoje gyvenančiu 27 metų L. M. yra teisiamas už vagystes iš negyvenamų vienkiemių Šiaulių apskrityje.
Abu sėbrai kaltinami dėl keliolikos įsilaužimų. Iš sodybų jiedu vogdavo viską, ką tik įmanoma parduoti. Dalį vogtų daiktų policija rado jųdviejų namuose arba paslėptus pas gimines ir draugus. Vagišiai progresuoja – kartą užsukę į Telšių rajoną jiedu įvykdė kaukėtą apiplėšimą.
Nepastebėjo, kad nufilmuotas
Tyrėjams beliko patikrinti, ką gi veikia telefoną pirkusio akiniuočio sėbras L. M. Pasirodo, būtent sausio 22-ąją jis Kelmės rajono apylinkės teisme kaip tik turėjo būti teisiamas! Mat vieną pernykštės vasaros naktį L. M. iš ganyklų Kelmės rajone pavogė net keliolika „elektrinių piemenų“ akumuliatorių ir buvo suimtas bebandantis juos parduoti.
Priremti įrodymų, R. Č. su L. M. prisipažino. Pasirodo, sausio 22-ąją abu atvažiavo į Kelmę. Akumuliatorių vagis skundėsi labai nenorįs dalyvauti posėdyje, o bičiulis pasisiūlė teismą „atidėti“. Jis nupėdino į artimiausią lombardą, nepastebėdamas, kad jo duris filmuoja banko vaizdo kamera. Lombarde išsirinko ir nusipirko patį pigiausią mobilųjį telefoną. Po to dėl drąsos mauktelėjo kvortą alaus ir paskambinęs į Bendrosios pagalbos centrą pagąsdino apie Kelmės teismo rūsyje neva jau tiksinčią bombą.
Laukia didelis ieškinys
Po skambučio policininkai sukėlė paniką – visi posėdžiai teisme buvo nutraukti ir atidėti, tad kikendami ir laimingi dėl savo šaunumo R. Č. su L. M. išvažiavo namo. Pakeliui sudaužė ir išmetė lombarde pirktąjį telefoną, naiviai manydami, kad dabar policija jųdviejų niekada nesuras.
Melagingas pranešimas apie gresiantį sprogimą – nusikaltimas, kurio Baudžiamasis kodeksas nepriskiria prie sunkių. Vis dėlto kaltininkui greičiausiai bus pareikšti didžiuliai civiliniai ieškiniai dėl policininkų sukeltos panikos. Sugaištą laiką ir sudegintus automobilių degalus policininkai, Vilniaus išminuotojai, ugniagesiai, medikai ir elektrikai įvertins ne vienu tūkstančiu litų. Tik ar toks ieškinį mokės...
Sigitas Stasaitis
