Kaltu dėl žmogžudystei prilygintos avarijos Kauno apygardos teismas A. Stiklioraitį pripažino dar 2017 m. vasario 24 d. Bet šis pateikė skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo tų pačių metų liepą.
Per tuos kelis mėnesius A. Stiklioraitis buvo paliktas laisvėje. Tad nieko nuostabaus, kad sužinojęs, jog laukia ilgi metai kalėjimo (paskirta 11 metų bausmė – aut. past.), žudiku pripažintas vyras pasislėpė, o jo bevaisė paieška tęsiasi iki šiol.
A. Stiklioraitis yra įtrauktas į Lietuvos policijos ieškomiausių nusikaltėlių 10-tuką. Ten jis vietą dalijasi su kitais žmogžudžiais ir asmenimis, kurių nusikaltimai siejami su narkotikais. Oficiali šiuo metu 34 metų A. Stiklioraičio paieška paskelbta 2017 m. liepos 27-ąją.
Baisi avarija
A. Stiklioraitis buvo teisiamas dėl 2014 m. sausio 30 d., apie 20.25 val., Kaune sukeltos tragiškos avarijos. Vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“ jis viršijo greitį ir trenkėsi į kairį posūkį darantį automobilį „Opel Astra“.
Prie automobilio vairo A. Stiklioraitis sėdo net neturėdamas tam teisės. Ji prieš metus buvo atimta už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Bylos duomenimis, kaltininkas smarkiai viršijo greitį – jis mieste, kur leidžiama 50 km/val. greitis skriejo triskart greičiau. Pateiktose ekspertų išvadose įvardytas greitis nuo 144 km/val. iki 153,9 km/val.
Nukentėjusiąja pripažinta „Opel“ vairuotoja teisme pasakojo, kad sankryžoje prieš darydama posūkį ji apsidairė, tačiau automobilio nematė – tik šviesas tolumoje, kurios galėjo būti ir „Mercedes“ žibintai. Ji neabejojo, kad tokiu greičiu skriejančio automobilio pastebėti negalėjo.
Eismo įvykio metu žuvo 22 metų automobilio „Opel Astra“ keleivis. Minėta vairuotoja patyrė sunkių sužalojimų. Ji ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje. Maža to, iš pradžių dėl avarijos buvo apkaltinta būtent jauna mergina – teigta, kad ji darė posūkį, nepraleidusi pagrindiniu keliu važiavusio automobilio.
Bet patikslinus įvykio aplinkybes, situacija apsivertė aukštyn kojomis. Visaip išsisukinėti bandęs A. Stiklioraitis buvo teisiamas ne dėl sukeltos avarijos per kurią žuvo žmogus, o pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl nužudymo.
Teismas, skelbdamas nuosprendį, pripažino, kad nukentėjusioji neturėjo jokios galimybės išvengti eismo nelaimės. „Kiti eismo dalyviai negali pagrįstai tikėtis, kad kažkas važiuos miesto gatvėmis tris kartus viršydamas greitį“, – konstatavo teismas.
A. Stiklioraitis nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Nukentėjusiajai iš jo priteista 17 500 eurų neturtinė žala. Šį nuosprendį patvirtino ne tik Lietuvos apeliacinis, bet ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Bet visos atsakomybės A. Stiklioraitis nusikratė ir daugiau kaip 3,5 metų iki šiol sėkmingai kratosi slapstydamasis.
Tėvas pats ėmėsi veiksmų
Vėliau teisme paaiškėjo, kad savo tyrimą po kraupios avarijos atliko ir sūnaus netekęs tėvas. Tyrimo pradžioje jam visiškai buvo nežinomos eismo įvykio aplinkybės, tik tyrėjas buvo sakęs, jog sūnaus mergina, vairuodama automobilį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė.
Kadangi buvo ne kartą matęs įvykio vietą, žinojo automobilių išsidėstymą po autoįvykio, todėl tėvui kilo daug neaiškumų ir neatitikimų, dėl ko pats ėmėsi tyrimo. Bylą perdavus nagrinėti apylinkės teismui ir susipažinus su jos medžiaga, pastebėjo neatitikimų tarp liudytojų parodymų, ekspertizių išvadų, todėl pats toliau ėmėsi iniciatyvos rinkti įrodymus.
Jo paties surinkti įrodymai dėl automobilį „Mercedes Benz“ vairavusio asmens tapatybės prieštaravo A. Stiklioraičios ir jo kompanijos parodymams (tikrasis kaltininkas teigė, kad vairavo ne jis, o jo draugas – aut. past.). Sūnaus netekęs tėvas suprato, kad ikiteisminis tyrimas buvo nuėjęs klaidinga linkme. Pagal jo paties išsiaiškintas aplinkybes nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo būtent A. Stiklioraitis.
Planuose – vestuvės
Po kelių ligoninėje praleistų mėnesių, parodymus teisme davė ir nukentėjusioji „Opel“ vairavusi mergina. Ji pasakojo, kad iki eismo įvykio vairuotojo pažymėjimą turėjo apie 6 mėnesius.
Tą lemtingą sausio 30-ąją buvo jau tamsus paros metas, tačiau švietė gatvės žibintai. Mergina, ties posūkiu į kairę autobusų stoties link, persirikiavo į trečią eismo juostą. Sulėtinusi greitį iki 20 km/val., tačiau nesustojusi, pažiūrėjo, kad nėra atvažiuojančių automobilių, pasuko į kairę ir įvažiavo į priešingą eismo juostą, ketindama važiuoti autobusų stoties link.
Ji matė tolumoje šviesas, tačiau nesuprato, ar jos buvo atvažiuojančio automobilio, ar gatvės apšvietimo. Vis dėlto, kas įvyko toliau, ji nieko neprisiminė. Per avariją ji buvo sunkiai sužalota, jai buvo atlikta keletas operacijų, iki šiol juntami liekamieji reiškiniai. Mergina pridūrė, kad per avariją prarado labai artimą žmogų, su kuriuo ateityje planavo susituokti.
Tą patį teisme pakartojo ir sūnaus netukusi motina. Ji teigė, kad sūnaus ir jo draugės santykiai buvo labai nuoširdūs, jie draugavo nuo 17 metų amžiaus, planavo ateityje kartu gyventi Vilniuje, bet šiems planams nebuvo lemta išsipildyti.
Neigė kaltę
A. Stiklioraitis, kol dar dalyvavo teismo posėdžiuose, kaltu neprisipažino. Jis sukūrė savo istoriją, kuria bandė įtikinti teismą.
Jis pasakojo, kad tą vakarą važiavo automobilyje „Mercedes Benz“ kaip keleivis, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Automobilį esą vairavo jo draugas.
A. Stiklioraitis mušėsi į krūtinę, kad „draugas“ tikrai tris kartus neviršijo leistino greičio. Nors patį viršijimo faktą pripažino.
Žudikas teigė, kad matė, kaip priešais atvažiuojantis automobilis „Opel“ staiga suko į kairę. Esą „draugas“ bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko.
Vis dėlto, visos kaltininko pasakos buvo paneigtos teisme. Prie to prisidėjo ne tik pareigūnai, bet ir žuvusiojo tėvas.
