Vyriausybei siekiant, kad 2025 kyšį davusių gyventojų skaičius būtų tris kartus mažesnis nei šiemet ir gyventojams dedant viltis į naująją kartą, Policijos imuniteto tarnybos viršininkas Donatas Malaškevičius „Žinių radijui“ sakė, kad jaunimas sudaro didžiausią visų papirkėjų dalį.
„Jaunimas yra lygiai taip pat linkęs susitarti kaip ir kitų amžiaus grupių žmonės. Tarp 20-29 metų turime 194 bandžiusius papirkti (policijos pareigūnus – red.), o tarp 40-49 yra jau 159. Jaunimas – tarp 20-29 metų – šiuo metu sudaro didžiausią visų papirkėjų dalį“, - laidoje „Dienos klausimas“ sakė D. Malaškevičius.
Pasak jo, būtų naivu manyti, kad staiga naujoji karta turės kitokį požiūrį į gyvenimą, bus šventesnė ir sąžiningesnė savaime.
„Viskas yra labai paprasta. Jaunimas mokosi iš savo tėvų, iš suaugusiųjų perima veikimo modelį ir kaip tas modelis veikia, tokį jį ir išmoksta“, - sakė jis.
D. Malaškevičiaus teigimu, per 11 šių metų mėnesių užfiksuoti 837 bandymai papirkti policijos pareigūnus ir tikėtina, kad iki metų galo šis skaičius sieks maždaug 1000.
Visgi jis pastebi, kad per trejus metus kyšio prievartavimo indeksą sugebėta sumažinti 25 proc., o kyšio davimo indeksą – 15 proc. D. Malaškevičius teigia, kad Vyriausybės siekius sumažinti kyšininkavimą trečdaliu per dešimtmetį įmanoma pasiekti, bet tam reikėtų dar kelių papildomų dalykų:
„Pirmas dalykas, kuris yra pripažintas kaip veiksmingas trumpalaikėje perspektyvoje kovojant su smulkiąja korupcija, yra lojalumo patikrinimai. Jų esmė ta – kad žmonės imituoja realybėje artimą situaciją. Pavyzdžiui, jis (tikrintojas – red.) važiuoja ir padaro menką pažeidimą ir žiūri, kaip tas pareigūnas elgiasi. Tokius lojalumo patikrinimus artimiausiu metu pradės svarstyti Seimo Antikorupcijos komisija“, - kalbėjo D. Malaškevičius.
Anot jo, tiems, kurie tokus patikrinimus laikytų žmogaus teisių pažeidimu, būtų galima pateikti Europos institucijų išvadas:
„Europos Tarybos Žmogaus teisių direktorato išvada parašyta, kad, jeigu tie dalykai nenaudojami baudžiamajai ar administracinei atsakomybei, o vien tik drausminei atsakomybei ir siekiant pagerinti įstaigos veiklą, tai neprieštarauja jokioms žmogaus teisėms. (...) Žmogaus teises pažeidžia korupcija“,- sakė jis.
Vyriausybė per pasitarimą pirmadienį aptaria Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos projektą, kuriame tikimasi pasiekti, kad Lietuvoje 2025 metais gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų, teigiančių, jog per pastaruosius penkerius metus davė kyšį, būtų ne daugiau kaip 10 procentų.
Šiais metais tiriant korupcijos paplitimą taip teigiančiųjų buvo 31 procentas.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
