Uz nusikaltimo slepima, Vilniaus miesto 5PK komisarui Revuckui darysiu viska, kad jam butu iskelta baudziamoji byla.

Žurnalistai, o darytis sau pinigus ir vardą iš nusikaltimų yra ypač negarbinga ir labai neetiška. Atminkite, kad kiekvienas nusikaltimas yra dviguba tragedija - ne tik nusikaltimo aukai, bet neretai ir pačiam nusikaltėliui. Juolab kad yra ir tokių nusikaltimų, kurie ypač sunkiai kvalifikuojami statymo straipsniais.

Kriminalistika yra tokia sfera, kur ne viską galima sakyti - skelbiama informacija neretai pasitarnauja nusikaltėliams, kurie planuoja savo nusikaltimus. O politiniai nusikaltimai - ypatinga sritis, čia viskas nepalyginamai sudėtingiau ir žurnalistai turi suprasti, kad ,,tylėjimo prevencija'' yra ir jų pačių labui. Žurnalistai, privalote suprasti pagrindinį dalyką: vyksta kova su išskirtinai pavojingu ir labai patyrusiu priešu. Jis naudoja tokius kovos būdus, apie kuriuos jūs ir įsivaizduoti negalite. Ne be reikalo sakoma: ,,Tyla - gera byla.''

Klaidinga manyti, kad tokią specialybę gali rinktis tik doras žmogus. Policijos pareigūnais tampa ir pedofilai, ir vagys, ir sukčiai, ir prievartautojai, ir smurtautojai. Visose profesijose pilna visokio plauko išgamų.

Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną už kelių šimtų metrų iki Respublikinės ligoninės mirė vos 41 metų sulaukęs vyras. Artimi giminaičiai pasakoja, kad vyras bandė per uždarytus kelius ir barikadas prasibrauti iki ligoninės, tačiau nesėkmingai.

Nei greitoji medicinos pagalba pas stipriai sunegalavusį vyrą į namus atvažiavo, nei policija pro barikadas į ligoninę jį važiuojantį praleido. Teisėsauga ir medikai dėl šio įvykio atsakomybės prisiimti nenori.

Pati TV3 nutyli labai daug narkomanu nusikaltimu.

Bilotaite slepia nusikaltelius. Asmeniskai juos užstoja.

Daugumai atvejų, policija - nusikaltėlių gynėja, nors turėtų būti atvirkščiai. Arba yra pasidalijusi, vieni gaudo, o kiti paleidžia. Juokdariai.

Ir teisingai daro, kad nesako. Mūsų visuomenė tokia primityvi, kad vienintele teisinga bausme laiko linčo teismą ir užmėtymą akmenimis. Nereikia nei įrodymų, nei tiesos nustatymo, nei tinkamos bausmės. Viskas iš anksto nusprendžiama, paskaičius emocingą straipsnelį laikraštyje ar portale. Tarybiniais laikais vidurinėj mokykloj buvo tokia disciplina- visuomenės ir teisės mokslas. Ten duodavo bent minimalų bendrą supratimą apie teisingumo vykdymą Lietuvoj. o dabar kiekvienas sau teisės profesorius ant sofos. O portalams tik paduok kokį skandalėlį, kad numestų kaip kaulą skaitytojams ir keltų diskusijas.

Vilius