Pasak pareigūnų, vis dažniau užfiksuotas vaizdas ne tik padeda nustatyti nusikaltėlius, bet ir užbėgti nusikaltimams už akių.
„Ypatingą dėmesį savaitgaliais kreipiame prie klubų. Taip pat prie barų, kur dažnai jaunimas ir pasiaiškinti santykius, ir įvyksta įvairios muštynės, tai būna kad jau pastebime iš anksto“, – TV3 sakė policijos viršininkas Rolandas Šepetys.
Pareigūnai atskleidžia, kad per monitorių pastebėtas įtartinas asmuo, nė pačiam to nežinant, gali būti ilgai sekamas sostinės gatvėse.
„Asmenys linkę išėję iš barų ir pavartoję alkoholio sėstis į automobilį ir važiuoti namo ar kitur pratęsti savo naktinius žygius, tai vėlgi mes pastebėję tokį faktą, matydami valstybinius numerius, matydami krypti nuvažiavimo mes perduodame visoms pajėgoms mieste dirbančioms“, – teigė R. Šepetys.
Dabar policija ketina plėsti savo stebėjimo kamerų tinklą ir tam nori pasitelkti įvairių įmonių bei privačių asmenų kameras.
„Mūsų siūlymas yra deklaruoti visas turimas savo kameras, vaizdą, kurį jos transliuoja ir sudaryti žemėlapį, kad policijos pareigūnai įvykus nelaimei galėtų pasinaudoti tuo žemėlapiu, iš karto matytų, kuriose vietose, tam tikroje gatvėje ar tam tikroje teritorijoje yra vaizdo kameros, kas žymiai lengviau padėtų greičiau atskleisti nusikaltimą, pažeidimą ar padėtų žmogui nutikus, kažkokiai nelaimei“, – kalbėjo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Policijos teigimu, užregistravus savo vaizdo kamerą bendroje sistemoje, piliečiams nieko įsipareigoti nereikės. O plataus filmavimo kamerų tinklo pagalba kad ir taip iš bagažinės nušvilpti žoliapjovę nebebus paprasta. Pareigūnai tikina, jog savavališkai prisijungti prie stebėjimo kamerų be jų šeimininkų žinios jie negalės. Tačiau primena, kad teisėsaugai suteikti filmuotą medžiagą įpareigoja ir įstatymas.
„Policijos pareigūnai ir dabar tą informaciją gauna, bet tai užtrunka ilgą laiko tarpą. Įsivaizduokite, po kažkokio įvykio ar nusikaltimo policijos pareigūnai turi eiti per visus gatvėje esančius namus klausti ar jūs turite vaizdo kamera, ar šita kamera tikra ar butaforinė“, – kalbėjo R. Matonis.
Visgi Žmogaus teisių stebėjimo institutas sako, kad pirmiau reikia pataisyti įstatymus, kurie reglamentuoja stebėjimo kamerų naudojimą. Dėl saugumo nuolat filmuoti asmeninį kiemą – problemų esą nėra, tačiau jeigu kamera fiksuoja ir viešą erdvę – pavyzdžiui, gatvę – čia esančius žmones saugo duomenų apsaugos įstatymai.
Apie tai, kad yra filmuojamas viešoje erdvėje, pagal įstatymus, žmogus turi būti įspėtas. Galioja ir daugiau tokį filmavimą ribojančių taisyklių, kurios esą palankesnės ilgapirščiams nei pareigūnams, norintiems teisme įrodyti jų kaltę.
„Neteisėtais būdais gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais teisme. Taigi jeigu kažkas būtų nufilmuotas neteisėtu būdu vargu, ar tai galėtų būti pripažįstama įrodymais teisme“, – sakė teisės ekspertas Karolis Liutkevičius.
Pasak K. Liutkevičiaus, įstatymai paprasčiausiai nespėja vytis technologinės pažangos, kai stebėjimo kameras dabar už vos keliasdešimt eurų gali įsirengti kiekvienas. Vis platesnis jų naudojimas kelia nerimą ir kibernetinio saugumo ekspertams. Tai, ką per kamerą matote jūs, nesunkiai gali matyti ir programišiai.
Išsamiau – TV3 reportaže:
