Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) nuotoliniame posėdyje pirmadienį aptarė COVID-19 situaciją, esamus karantino suvaržymus.
„Įvertinus išmoktas mūsų pamokas, kas vyko šventiniu laikotarpiu, nuspręsta atsisakyti tokių šabloninių metodų, bus daugiau netikėtumo dalykų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Jos teigimu, anksčiau buvo aišku, kada organizuojami policijos patikrinimai. Nuo šiol, anot A. Bilotaitės, bus einama kitu keliu, kad būtų išlaikytas netikėtumo momentas. Visgi, tiek mobilūs, tiek stacionarūs patikrinimo postai išliks.
Ministrės tvirtinimu, atsižvelgus į savivaldybių specifiką, bus pritaikyti konkretūs sprendimai skirtingoms savivaldybėms.
„Suprantame, kas aktualu pajūryje esančioms savivaldybėms, nėra taip aktualu kitoms“, – sakė A. Bilotaitė.
Generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, reikia įvertinti ką reikia tobulinti patikrinimo ir gyventojų judėjimo suvaržymo sistemoje.
„Šiek tiek bandysime eiti kiek kitu keliu, nes preziumuojama, kad didžioji dalis gyventojų laikosi visų reikalavimų ir tiems gyventojams nėra taip svarbu kur tie postai bus, kada jie bus ir apskritai, ar jie bus“, – kalbėjo generalinis komisaras.
Pasak jo, policiją neramino, kad apie 100 tūkst. Lietuvos piliečių bandė patekti į kitą savivaldybę ir buvo nustatyta, kad jų judėjimas pažeidžia karantino reikalavimus.
„Net neabejojame, kad buvo asmenų, kurie prasprūdo kitais keliukais, kitomis dienomis, kai mūsų patikros buvo mažiau intensyvesnės. Todėl tikrai matome būtinybę taikyti kiek modifikuotus metodus. <...> Atsisakysime savaitgalio šablono, atsisakysime kitų įprastų dalykų ir daugiau taikysime netikėtumo faktorių“, – sakė R. Požėla.
R. Požėla įsitikinęs – judėjimo ribojimo priemonės yra veiksmingos, o policija kalba apie dar efektyvesnį veiksmingų priemonių taikymą.
„Peržiūrėsime tų blockpostų įrengimo vietas, laikus ir apie juos iš anksto neinformuosime. Kad tos priemonės bus taikomos ir gana plačia apimtimi – tai faktas“, – patikino R. Požėla.
Generalinio komisaro tvirtinimu, priemonių taikymas yra labiau taikomas tiems asmenims, kurie nelikę sąžiningai laikytis visų nustatytų taisyklių.
R. Požėlos nuomone, reikia aktyviau taikyti naujausias technologijas, kurios padėtų geriau užtikrinti kontrolę.
„Už XXI a. ir 2021 metai, tikrai norisi naudoti tuos įrankius, kuriuos žmonija yra sukūrusi. Tikrai nesinorėtų tam tikrų priemonių naudojimesi koncentruotis tik į žmogiškąjį faktorių. Jis, be abejo, labai svarbus. <...> Šalia technologinio faktoriaus turi būti žmogiškasis faktorius, jie turi vienas kitą papildyti“, – tikino generalinis komisaras.
Dėl koronaviruso šiuo metu nedirba keli šimtai policijos pareigūnų ir darbuotojų, R. Požėla sako, kad tai kelia iššūkių policijos darbui.
„189 pareigūnai sergantys ir 95 saviizoliacijoje. Šalia to dar turim 35 kitus sergančius policijos valstybės tarnautojus ir devynis saviizoliacijoje“, – teigė generalinis komisaras.
Jo teigimu, toks sergančiųjų ir saviizoliacijoje esančių pareigūnų skaičius kelia iššūkių policijos darbui.
„Nuolat turime nuo 300 iki 400 policijos pareigūnų, kurie yra kovoje su klastinga liga arba yra saviizoliacijoje, ir tai tikrai mums yra didelis trukdis“, – sakė R. Požėla.
Policija šiuo metu yra atsakinga už judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, antrasis karantinas šalyje įvestas nuo lapkričio 7 dienos ir šiuo metu galioja iki sausio 31-osios. Blogėjant COVID-19 situacijai, karantino sąlygos buvo griežtinamos – uždrausta dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, išskyrus vaistines, taip pat – teikti kontaktines paslaugas, ribojami žmonių susitikimai.
Šventiniu laikotarpiu ribotas ir žmonių judėjimas tarp savivaldybių, šią priemonę sekmadienį Vyriausybė pratęsė iki sausio pabaigos.
Anot Policijos departamento, Naujųjų metų savaitgalį apgręžta per 11 tūkstančių transporto priemonių, o nuo gruodžio 16 dienos iš viso į kitas savivaldybes neleista vykti 44 tūkstančiams transporto priemonių. Skaičiuojama, kad tai yra apie 100 tūkstančių žmonių, kurių kelionės buvo nutrauktos, nes tam nebuvo priežasčių. Transporto intensyvumas šalyje sumažėjęs 81 procentu.
