Policija išsivedė už stiklainį grietinės

Kur­šė­nų prie­mies­ti­nė­je Rin­gu­vė­nų gy­ven­vie­tė­je gy­ve­nan­tis, kar­vę lai­kan­tis Vy­tau­tas Pet­ras Jo­cas tą die­ną į mies­tą bro­liui at­ve­žė pu­sę lit­ro grie­ti­nės.

Bro­lio na­mie ne­bu­vo, to­dėl rin­gu­vė­niš­kis grie­ti­nę nu­spren­dė par­duo­ti mies­to cent­re esan­čia­me tur­ge­ly­je. Įsi­tai­sė ša­lia ki­tų, pre­kiau­jan­čių pie­nu, grie­ti­ne, sū­riais.

Stai­ga kai­my­nys­tė­je pre­kia­vu­sios mo­te­rys išė­jo iš už pre­kys­ta­lio, pa­li­ku­sios sa­vo pre­kes, ir ėmė lyg nie­kuo dė­tos vaikš­ti­nė­ti aikš­te­lė­je. Pir­mą kar­tą čia pre­kiau­ti pa­ban­dęs V. P. Jo­cas ne iš­kart su­pra­to, kas at­si­ti­ko.

Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad pre­kiau­to­jos pa­ste­bė­jo at­vy­ku­sius po­li­ci­nin­kus. Pa­rei­gū­nui pa­klau­sus, kie­no šie ant pre­kys­ta­lio pa­lik­ti mais­to pro­duk­tai, mo­te­rys at­sa­kė, kad kaž­koks žmo­gus juos pa­si­dė­jo.

Po­li­ci­ja ėmė­si V. P. Jo­co. Nu­ve­žė į nuo­va­dą, čia jį, tu­rin­tį neį­ga­lu­mo gru­pę, apie va­lan­dą iš­lai­kė ir pa­sky­rė 10 li­tų bau­dą.

„Aš ne­ži­no­jau, kad čia ne­ga­li­ma par­da­vi­nė­ti grie­ti­nę. Ko­dėl pir­mą kar­tą ne­ga­lė­jo įspė­ti? Nu­bau­dė. Juk aš ne nar­ko­ti­kus – pus­lit­riu­ką grie­ti­nės pa­si­dė­jau, – pa­skir­tą­ją bau­dą jau su­mo­kė­jęs V. P. Jo­cas ne­slė­pė ap­mau­do. – Ap­link – pa­žįs­ta­mi žmo­nės, o po­li­ci­ja ma­ne, nie­kam nie­ko blo­go ne­pa­da­riu­sį, ve­da­si kaip di­džiau­sią nu­si­kal­tė­lį“.

Į pra­šy­mą jo ne­baus­ti po­li­ci­jo­je at­sa­kę, kad ne jie lei­džia įsta­ty­mus. Pak­lau­sus, kas iš­lei­do to­kį įsta­ty­mą, rin­gu­vė­niš­kio tei­gi­mu, bu­vo at­sa­ky­ta, kad se­niū­nas.

Po­li­ci­ja vyk­do įsta­ty­mą

V. P. Jo­cas nuė­jęs pas Kur­šė­nų mies­to se­niū­ną Vy­tau­tą Ged­mon­tą. Jo tei­gi­mu, se­niū­nas pa­sa­kęs, kad jis nie­kuo dė­tas, ir pa­siū­lęs kreip­tis į Sei­mo na­rę Ri­mą Baš­kie­nę.

R. Baš­kie­nė, ta­ru­si, kad per­ženg­tos vi­sos žmo­niš­ku­mo ri­bos, pa­siū­lė kreip­tis į re­dak­ci­ją.

V. P. Jo­co tą die­ną nuei­tą ke­lią pa­ban­dė pa­kar­to­ti žur­na­lis­tas.

Rin­gu­vė­niš­kį nu­bau­dęs po­li­ci­jos dar­buo­to­jas ato­sto­gau­ja.

Kur­šė­nų po­li­ci­jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas Rai­mon­das Šid­laus­kas žur­na­lis­tui aiš­ki­no, kad po­li­ci­ja vyk­do įsta­ty­mą. Pie­no pro­duk­tais ne­ga­li­ma pre­kiau­ti ne­tu­rint ati­tin­ka­mų do­ku­men­tų. Nu­baus­ta­sis pi­lie­tis jų ne­tu­rė­jo.

Jei­gu as­muo pa­kliu­vo pir­mą kar­tą, nie­ka­da nė­ra baus­tas už ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mus, nuo­šir­džiai gai­li­si, jam yra ski­ria­ma pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos. V. P. Jo­cui to­kia ir skir­ta.

R. Šid­laus­kas pa­kar­to­jo tei­sė­sau­go­je mėgs­ta­mą fra­zę: ne­ži­no­ji­mas neat­lei­džia nuo at­sa­ko­my­bės.

„O ką mes kal­bė­si­me po to, kai kas nors ap­si­nuo­dys tais mais­to pro­duk­tais?“ – re­to­riš­kai klau­sė po­li­ci­jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas.

Kur­šė­nų mies­to se­niū­nas Vy­tau­tas Ged­mon­tas, žur­na­lis­to te­le­fo­nu pa­klaus­tas, ko­dėl pas jį atė­ju­siam žmo­gui pa­ta­rė kreip­tis į Sei­mo na­rę, ne­ži­nia ko­dėl suir­zo: „Aš nie­ko ne­pa­ta­riau ir čia jau, po­nas Bri­kai, ne­kal­bė­kit, ma­nęs ant ši­to­kių da­ly­kų ne­gau­dyk“.

Sei­mo na­rės R. Baš­kie­nės tei­gi­mu, tei­sės ak­tai ne­nu­ro­do, kad žmo­gų iš­kart rei­kia baus­ti: „Aiš­ku, yra sa­ni­ta­ri­jos rei­ka­la­vi­mai, ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju, aš ma­nau, vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti žmo­niš­ku­mas“.

Jos nuo­mo­ne, už šį rin­gu­vė­niš­kio pa­žei­di­mą po­li­ci­nin­kas ga­lė­jo ne baus­ti, bet įspė­ti. Tuo la­biau, kad tai jam bu­vo pir­mas kar­tas. Jis ne­bu­vo įspė­tas. Ir tur­ge­ly­je jo­kio įspė­ji­mo nė­ra pa­skelb­ta. O nu­baus­ta­sis iš­gy­ve­no ne dėl jam pa­skir­tos bau­dos – iš­gy­ve­na­ma dėl to, kad su juo el­gia­ma­si kaip su nu­si­kal­tė­liu.

Pa­rei­gū­nai tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad ša­lia pa­rei­gos tu­ri bū­ti ele­men­ta­rus žmo­niš­ku­mas.

Pa­sak Sei­mo na­rės, se­niū­nas V. Ged­mon­tas da­bar daž­nai pas ją nu­krei­pia žmo­nes.

Kreip­tis į ją se­niū­nas pa­siū­lė ir Alė­jos gy­ven­to­jams dėl jų gat­vės as­fal­ta­vi­mo, ir bu­vu­siems trem­ti­niams, pra­šiu­siems pa­dė­ti įsi­gy­ti gė­lių va­zo­nų.

„Žmo­nės la­bai daž­nai krei­pia­si į se­niū­ną, bet se­niū­nas, gal­būt ne­no­rė­da­mas ar ne­ga­lė­da­mas iš­spręs­ti pro­ble­mos, juos siun­čia pas ma­ne. Aš mie­lai vi­sus prii­mu ir paaiš­ki­nu, pa­de­du, kuo ga­liu“, – sa­kė R. Baš­kie­nė.

O kreip­tis į re­dak­ci­ją V. P. Jo­cui ji pa­siū­liu­si, kad iš jo at­ve­jo pa­si­mo­ky­tų ir ki­ti.