Virtualus policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja apie suaktyvėjusius sukčius – apsimesdami SEB banko atstovais, piktavaliai mėgina išvilioti gyventojų asmens duomenis ir pinigus.
„Dėmesio! Sukčiai nerimsta! Šiandien aktyviai platinami duomenų viliojimo elektroniniai laiškai“, – įspėja Virtualus policijos patrulis.
Policijos atstovai socialiniuose tinkluose taip pat primena, kad gyventojai, gavę tokio tipo laišką jokiu būdu nespaustų sukčių atsiųstos nuorodos.
„Puikiai žinote, kad nuorodos spausti negalima! Paspaudę rizikuojate prarasti savo asmeninius duomenis ir pinigus.Būkite budrūs ir atsakingi! Nepakliūkite į sukčių spąstus“, – praneša Virtualus policijos patrulis.
Perspėja kaip veikia sukčiai
Anksčiau SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė naujienų portalui tv3.lt yra komentavusi, kaip, apsimesdami bankais ir kitomis institucijomis, sukčiai mėgina išvilioti žmonių pinigus.
SEB banko atstovė primena gyventojams kritiškai žvelgti į gautas SMS žinutes ir elektroninius laiškus bei nespausti atsiųstų nuorodų, o banko interneto adresus vartotojams rekomenduojama įvesti patiems arba nuėjus į oficialų banko interneto puslapį.
„Gavus pranešimą valstybinės institucijos vardu taip pat rekomenduojama informaciją pasitikrinti jungiantis į oficialų institucijos interneto banką, o ne per gautą nuorodą SMS žinutėje“, – komentuoja D. Uosytė.
Pašnekovė prideda, kad bankas gyventojams niekada nesiunčia savo klientams nuorodų į interneto banką SMS žinutėmis, el. laiškais, kur būtų reikalaujama suvesti savo asmens duomenis.
Ji taip pat atkreipia dėmesį dėmesį, kad telefoninių skambučių metu banko atstovai taip pat niekada neprašo klientų atskleisti savo konfidencialių prisijungimų prie interneto banko ar mokėjimų kortelių duomenų.
Be to, D. Uosytė tvirtina, kad šiam ir kitiems panašiems piktavalių veikimo būdams yra vienas bendras panašumas – spaudimas kuo greičiau atlikti jų prašomą veiksmą.
„Kai tik sulaukiate kokio nors netikėto prašymo, raginimo ar reikalavimo atskleisti savo asmeninius ar prisijungimo prie interneto banko duomenis, siūlome paprastą dalyką – nesiimti jokių veiksmų iš karto ir sąmoningai palaukti bent pusvalandį iki reaguojant į laišką ar žinutę. Ta pati taisyklė galioja ir sulaukus skambučio iš bet kokio nežinomo telefono numerio“, – sako D. Uosytė.
Ji taip pat prideda, kad, jei paspaudėte nuorodą, kuri dažniausiai nuveda žmogų į netikrą banko interneto puslapį, jame nereikėtų vesti jokių savo asmens ar banko duomenų. Taip pat neatlikti jokių veiksmų telefone per „Smart-ID“ programėlę.
„Tik tuo atveju, jei klientas įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų kliento vardu.
Atkreipiame dėmesį, kad kai „Smart-ID“, SEB programėlė ar mobiliojo parašo programėlė prašo įvesti PIN1 ar PIN2 kodus, visada giliai įkvėpkite ir perskaitykite tikslų informacinį pranešimą prieš vesdami PIN1 ir PIN2 kodus (ypač PIN2, nors budrumo reikia visuomet). Pranešime, kuris siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada būna informacija, kur keliauja pinigai – sąskaitos fragmentas ir konkreti suma. Deja, daug gyventojų viską spaudo taip greitai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada kai ši informacija pateikiama prieš pat nosį. Skubėjimas čia – tikras priešas.“, – komentuoja D. Uosytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
