Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuo metu diegiamos kitos su moksleivių maitinimu susijusios naujovės: dalis Kauno mokyklų išbando maitinimą švediško stalo principu, svarstoma ir vadinamųjų elektroninių piniginių, leidžiančių tėvams kontroliuoti, ką valgo vaikai, plėtra. Šiuo metu tokią sistemą naudoja apie 150 mokyklų.
Šias iniciatyvas pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aptarė su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.
„Svarstoma pietų pertrauką mokyklose prailginti iki valandos. Tokiu atveju vaikams užtektų laiko neskubant ir ramiai pavalgyti bei pailsėti prieš kitas pamokas“, – teigiama SAM pranešime.
Ministrai taip pat aptarė naująjį vaikų maitinimo tvarkos aprašą, rengiamus naujus valgiaraščius. Pasak A. Verygos, naujas tvarkos aprašas šiuo metu sėkmingai taikomas daugelyje mokyklų – bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija planuojama parengti pavyzdinius valgiaraščius, juos visos įstaigos galės naudoti nemokamai.
„Neseniai įsigaliojusi nauja vaikų maitinimo tvarka tėra vienas žingsnis link kokybiškesnio vaikų maitinimo. Be to, šiuo metu kai kuriose šalies mokyklose diegiamas švediško stalo maitinimo principas – tokiu būdu vaikai patys gali pasirinkti, ką nori valgyti. Tokio maitinimo privalumai − beveik nelieka maisto atliekų, vaikai nebesirenka pigiausių patiekalų, vaikai netaupo daržovių ir vaisių sąskaita. Be to, jie tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti“, – sako A. Veryga.
Savo ruožtu J. Petrauskienė akcentuoja, kad vaikui formuojant sveikos gyvensenos nuostatas, svarbu, jog tėvai ir įstaigos veiktų kartu.
Žadama, kad dar šiemet restoranų šefai apmokys ne mažiau kaip 60 švietimo įstaigų virėjų, o kitąmet sveikatos netolygumų turinčiose savivaldybėse vyks virėjų mokymai už Europos Sąjungos lėšas. Sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo bus apmokyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, mokinių tėvai ir savivaldybių už maitinimų konkursus atsakingi darbuotojai.
SAM nurodo, kad „elektroninė piniginė“ gali būti susieta su mokinio pažymėjimu, vilniečio kortele, apyranke, pakabuku arba kitu daiktu, turinčiu lustą. Vaikai ir tėvai (bei kontrolės institucija) kompiuteryje arba telefone gali matyti realius valgiaraščius, ką vaikas valgė, kiek tai kainavo, o patys vaikai nebegalės maistui skirtų pinigų taupyti ar išleisti už mokyklos ribų.
Šiuo metu kartu su Vilniaus miesto savivaldybe taip pat rengiami nauji viešųjų konkursų reikalavimai, jie veiks nebe pigiausio pasiūlymo, o „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ principu.
