Už tokią Konstitucijos pataisą balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo du ir septyni parlamentarai susilaikė.
Po trijų mėnesių vyks antras balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų priėmimo balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip du trečdaliai, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
Palaikyti individualaus skundo įteisinimą kvietė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai.
„Visos aplinkinės šalys, netgi nesančios Europos Sąjungoje, turi tokį institutą, asmens kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Balsuokime už šią pataisą, kad kiekvienas žmogus galėtų iki galo ginti savo laisves ir teises Lietuvoje“, – sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Esame likę Europoje praktiškai paskutinė valstybė, kuri neturi individualaus konstitucinio skundo, šitą trūkumą mums tikrai reikėtų ištaisyti“, – jam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Seime anksčiau bandymas įteisinti individualų konstitucinį skundą žlugo, nes per priėmimą pritrūko keturių balsų iki konstitucinės daugumos.
Siūlomas projektas įtvirtintų kiekvieno asmens teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves, o kitos teisinės gynybos priemonės išnaudotos.
Būtų nustatyta, kad byloje pagal individualų konstitucinį skundą priimtas sprendimas dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių.
Individualaus skundo Konstituciniam Teismui įteisinimas numatytas Vyriausybės programoje. Ji planavo, kad šis institutas pradės veikti 2019 metais.
Dabar Konstitucija numato, kad kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
