Ministerijos teigimu, šie pokyčiai leis užtikrinti ir efektyvesnį pacientų srautų paskirstymą, norint patekti pas konkrečius gydytojus specialistus, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėse.
Be to, prognozuojama, kad ilgainiui tai leis taupyti administracines išlaidas, o sutaupytas lėšas nukreipti pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Anot Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Kaunas gali tapti pirmuoju ir vieninteliu dideliu miestu, kuriame sistemiškai peržiūrėta ir sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra.
„Jau daugelį metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri galėtų būti ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lydere, tampa realybe. Ypač svarbu, kad galimybę būti vienu iš būsimų dalininkų mato ir universitetas. Neabejotinai, tai atvertų naujas galimybes stiprinant studijų kokybę, didinant patrauklumą jauniems medikams, diegiant inovacijas“, – sako ministras A. Veryga.
Jo nuomone, ateityje tokia įstaiga galėtų būti stipriu regioniniu sveikatos centru, prie kurio galėtų jungtis gretimų rajonų gydymo įstaigos. Kartu taip būtų stiprinamas bendradarbiavimas dėl pacientų, o ne konkurencija.
Tikisi pritraukti investicijų
Be to, toks žingsnis, t. y. tinklinimas, taptų rimtu pagrindu ateityje planuoti ir tikėtis Europos Sąjungos (ES) investicijų, pagrindinį dėmesį sutelkiant į sveikatos paslaugų kokybę, saugumą ir efektyvumą, sveikatos specialistų kompetencijų stiprinimą. Toks modelis turi potencialo ateityje tapti sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitiems miestams, pavyzdžiui, Klaipėdai ir Vilniui, kur sveikatos priežiūra išlieka fragmentuota ir išbarstyta tarp skirtingų steigėjų.
Kauno klinikinės ligoninės direktorius Albinas Naudžiūnas primena, kad panašus modelis jau ne pirmus metus sėkmingai veikia Kauno mieste.
„Kauno miesto savivaldybės iniciatyva buvo sujungtos visos šio miesto gydymo įstaigos, teikiančios pirmines sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, jos buvo sujungtos į bendrą paslaugų teikėjų tinklą, kas šiandien leidžia kokybiškiau aptarnauti pacientus bei taupyti administravimui skirtas lėšas“, – kalbėjo A. Naudžiūnas.
Respublikinės Kauno ligoninės direktorė Diana Žaliaduonytė sako, kad dviejų panašias paslaugas teikiančių ligoninių sujungimas yra neabejotinas sveikatos sistemos pažangos žingsnis.
„Taip bus galima atsisakyti dubliuojančių ligoninių paslaugų, koncentruojant jas vienoje vietoje. Sujungimas padėtų išvengti konkuravimo dėl darbuotojų, didinti kompetencijas, paslaugų kokybę. Bendradarbiavimas su universitetu turės didelę vertę didinant medicinos pažangą, diegiant medicinos inovacijas bei ugdant jaunimą. Suvienyti dviejų ligoninių ištekliai ir pajėgos užtikrins, kad įstaiga taps patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą“, – teigia D. Žaliaduonytė.
Šių dviejų ligoninių reorganizacijai pritarė vieno iš Kauno klinikinės ligoninės dalininkų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) – Taryba. Artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija inicijuos šio klausimo svarstymą Vyriausybėje, po to dalininkų susirinkimuose. Pasirengiant reorganizacijai bei jos procese aktyviai dalyvaus ir abiejų ligoninių atstovai.
