Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Nuo seno įpratusiems ilsėtis Palangoje, Šventojoje ar Neringoje lietuviams kitas Kuršių marių krantas yra ne užmirštas, o apskritai dar neatrastas, sako LRT.lt kalbinti pašnekovai. Į šią pajūrio dalį kol kas dažniau užsuka ne poilsiautojai, o žvejai. Gelbėjo užsitrigusius švyturyje
Žvelgiant iš Preilos, priešingame marių krante stūkso seniausias Lietuvoje Ventės rago švyturys. Vietiniai sako, kad naktimis jis vis dar šviečia, tačiau jūrininkams jis jau mažai reikalingas – laivai naudoja palydovinę navigaciją. Kur kas įdomesnis 176 metus skaičiuojantis švyturys turistams. Jis – vienas iš nedaugelio, į kurį galima įlipti ir pasižvalgyti iš vienuolikos metrų aukščio. „Po vidurnakčio sulaukiau gelbėtojų skambučio, sakė, kad reikia pagalbos. Dvi poros įlipo į švyturį ir užsitrenkė duris, negalėjo nulipti. Nuvažiavau gelbėti, pusantros valandos jie ten prabuvo. Žinoma, vasarą nesušalsi, bet jei būtų užsitrenkusi tik viena porelė – būtų buvę romantiškiau“, – smagų įvykį mena Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys. Pašnekovas – antras pasaulyje pagal sužieduotų paukščių skaičių (610 tūkst.) – Ventės rage darbuojasi nuo 1981-ųjų. Sako, kad prasidėjus krizei lietuviai pradėjo daugiau keliauti po Lietuvą, taip pat užsukti ir į Ventės ragą. Naujausioje vietinio turizmo reitingų lentelėje Ventės ragas užima 23-ąją vietą. V. Jusys skaičiuoja, kad didžiausi srautai Ventės rage būna nuo gegužės iki birželio vidurio – kai suaktyvėja moksleivių srautai. „Per metus Ventėje apsilanko ne mažiau kaip 100 tūkst. žmonių, apie 10 proc. užsuka į čia esantį muziejų. Praėjusiais metais pardavėme 15 tūkst. bilietų. Iki šios dienos – 5 tūkst., tačiau dar laukia ruduo, dideli srautai būna ir spalį“, – skaičiuoja ornitologas. Lietuviai, V. Jusio skaičiavimu, sudaro 90 proc. visų lankytojų. Nemažai sulaukiama vokiečių. „Daug vokiečių pradėjo plūsti, kai atsidarė sienos. Šiame krašte gimusieji nori dar kartą pamatyti Ventės ragą, bet netrūksta ir vokiečių jaunimo“, – sako V. Jusys. Gruodį lankytojų ornitologinė stotis esą nepriima. „Nebent būna geri orai, ypač kai vėjas ledus laužo, televizija parodo – tada jau pilna automobilių aikštelė“, – priduria ornitologas.
Šeimai – nuo 100 Lt už parą
Aštuonerius metus kaimo turizmu Kuršių marių krante užsiimanti Adelė Mažonienė sako sulaukianti nemažai lietuvių pasiteiravimų, kur apskritai yra Ventės ragas. „Jie žino Nidą, Juodkrantę, o kai atvažiuoja čia, stebisi, kodėl nebuvo anksčiau. Į šį kraštą atvyksta tie, kurie nori ramybės, vietos, nesugadintos civilizacijos. Čia nėra tokių didelių poilsiautojų srautų“, – pastebi verslininkė. Savo ruožtu skelbimų portalo PrieJūros.lt visuomenės informavimo specialistė Vaida Jurkėnienė LRT.lt tvirtina, kad besiskundžiantieji dėl per daug triukšmingų gyvenviečių renkasi Latvijos kurortus, o į šias mažesnes Lietuvos pajūrio gyvenvietės neužsuka. „Ši Lietuvos pajūrio dalis daugeliui lietuvių yra ne tai, kad užmiršta, bet dar neatrasta. Žmonės nuo seno įpratę poilsiauti Palangoje, Šventojoje ar Kuršių nerijos kurortuose, o čia dažniau užsuka ne poilsiautojai, bet žvejai. Visgi šiemet pastebėjau, kad nemažai pažįstamų socialiniuose tinkluose talpino nuotraukas iš šių poilsiaviečių. Manau, jų populiarumas turėtų augti“, – prognozuoja V. Jurkėnienė.
A. Mažonienės manymu, į šį Kuršių marių krantą lietuviai anksčiau ar vėliau atsigręš. Kiti LRT.lt kalbinti sodybų šeimininkai tvirtina, kad dažniausiai šiame krašte poilsiauja tautiečiai, nors netrūksta vokiečių, galimybe čia atgauti jėgas domisi rusai. „Neseniai buvo apsistojęs estas. Anksti rytais išeidavo žvejoti. Atsistodavo ant liepto ir traukdavo žuvikes“, – savo klientus pristato A. Mažonienė. Daugelis šiame krašte įsikūrusių sodybų šeimininkų už parą iš žmogaus reikalauja 30 Lt. Norinčiai Kuršių marių krante pailsėti šeimai už kambarį reikėtų mokėti 100–120 Lt.
Pradeda buriuoti, kai ištirpsta ledai
Netoli Ventės rago pusiasalio, Kintų miestelyje, buriuotojai įsikuria jau gegužę. „Kai tik ledai ištirpsta ir temperatūra būna pakankama, praktiškai galime pradėti plaukioti, čia įsikuria buriuotojai“, – sako burlenčių stovyklos vadovė Edita Dembinskienė. Buriavimo sezonas čia trunka apie pusmetį.
Kuršių marios buriuotojams itin tinkamos – jos seklios, čia netrūksta vėjo. „Čia nėra gilu ir nuolat vėjuota. Patogu mokytis buriuoti – tai ypač aktualu vaikams, kurie dar tik mokosi užlipti ant lentos. Šią vietą pasirinkome ir dėl gražių kraštų, vadinamosios Lietuvos Venecijos, Ventės rago. Kartais nuplaukiame pažiūrėti ir negyvų kopų“, – kodėl pasirinko ne Kauno, bet Kuršių marias, atsako E. Dembinskienė. E. Dembinskienės skaičiavimu, per vasarą į čia atvyksta keliasdešimt profesionalių buriuotojų, rengiamos buriavimo varžybos ir čempionatai.
