SIELOS BROLI

O tu, Broli kilęs į dangų,
Ar pasiekei ribą, ar laukė
Tavęs angelai?.. Žemėj brango
Tikėjimas, tiktai mielai
Juk būtumei čia pasilikęs,
Kur supo glėby Lietuva...

Į ją išėjai – pasitiko,
Užklojo žalioji spalva,
O po ja – ir kraujo raudonis,
Jame tu, Brolau, nebraidyk.

Ant stalo lieku riekę duonos
Ir vyno taurė... pasilik,
Nes knygoje – žydi gyvenimas,
Ji džiugina žvilgsnį žmogaus.

Vainiką nupinsiu – išganymas
Esi, mano sielai brangus.

Netekome iškilios, doros ir sąžiningos asmenybės... Per trapus gyvenimas visų, tačiau jis jau įėjo ne tik į lietuvių literatūros istoriją, bet ir į mūsų visų širdis. Kai skaitai jo poeziją, pajunti, kad daug ko nemoki, o perskaitęs supranti, jog tampi dar geresnis ir nuoširdesnis... Tegul priglaudžia Lietuvos žemė TIKRĄ ASMENYBĘ

Stiprybės Jums, tepadeda Viešpats.Kol Lietuvoje yra tokių, kaip Jūs, jaučiamės doresni.

Tegu Dievas Jus saugo. Labai tikiuosi, kad bus viskas gerai.

linkiu greičiau pasveikti.Apie tai pageidaučiau pastovios info.

Duok Dieve, kad viskas baigtusi gerai. Nors eilės nepatinka, bet gerbiu šio mogaus Sąžinę, kuklumą ir dvasinį šiltumą. Gykite ir stiprėkite, nes Jūsų buvimas šalia daro mus stipresniais.

Negerai. Gaila, bet "nieko nėra amžino, neamžinos ir tavo lūpos, mieloji" sakė vienas lietuvių tarybinis rašytojas (Vyt.Montvila)

stiprios sveikatos ir Aukščiausiojo globos mylimam poetui