Pamažu artėja savivaldybių rinkimai. Įdomu, ko tikisi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurių iškeltas Vilniaus meras su Puntuko dydžio motociklininko mentalitetu prislėgtų bet kieno reitingus. Tačiau yra ir didesnių įdomybių.
Truputį antikonstituciška
Kai Konstitucinis Teismas (KT) buvo sumaniau vadovaujamas ir dažniau bendravo su dvasiomis, paskelbta, kad dirbančius politikus į savivaldybių tarybas iškėlę rinkimai, kurie tuomet dar tik buvo ruošiami, būsią truputį antikonstituciniai, tačiau teisėti ir demokratiški.
Taip KT šamanai, pabarškinę amuletais ir pažvanginę rožiniais, išbūrė dar 2007 metais. Rinkimai įvyko, nors visi šaipėsi: „truputį antikonstitucinių įstatymų“ taikymas šiek tiek primena diagnozę, skelbiančią, kad moteris tik truputį nėščia.
Pasak KT, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta galimybė kandidatuoti į savivaldybių tarybas pagal ne politinių partijų sudaromus sąrašus, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
Ilgokai trunka
KT įpareigojo suteikti galimybę neva nepartinių politikų grupei – tarsi kokiam Neprisijungusių šalių judėjimui Šaltojo karo laikais. Seimas įpareigotas tai padaryti jau ketvirti metai, tačiau neskuba. Nei praėjusios, nei šios kadencijos parlamentarams taisyti Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą neatrodo svarbi užduotis.
Atėjus kandidatų kėlimo laikui vėl atsiras piliečių grupė arba grupės, kurios remsis galutiniu ir neskundžiamu KT sprendimu bei skųsis, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) juos skriaudžia bedieviškai spjaudama į Konstituciją bei KT.
Jei Seimas taip ir neras laiko namų darbams atlikti, tikrai turėsime smagių politinių ir teisinių nuotykių, kurie kam nors bus intelektualinė mankšta, kam nors tiesioginis labai reikšmingas darbas už mokesčių mokėtojų pinigus. Kas nors – VRK, KT ar dar kokia nors galutinė ir neskundžiama instancija − turės nutarti, kad ir šie rinkimai galbūt bus teisėti, nors ir organizuojami pagal antikonstitucinį įstatymą. Teisėjai, advokatai, žurnalistai ir valdininkai – visi turės ką veikti.
Truputį nesvarbu
Net jei Seimas ras laiko ištaisyti tokiai smulkmenai kaip Konstitucijos pažeidimas, kyla politinės naudos klausimas. Na, bus pataisytas įstatymas, na, gaus teisę lengviau užsiregistruoti grupė vienminčių, kuriuos į politinį, bet nepartinį darinį turėtų suvienyti kokios nors bendros pozicijos ar interesai. Na, dalyvaus kovoje dar vienas ar dvidešimt vienas judėjimas su tokiu keistoku pavadinimu, kokiu jau dalyvavo „Lietuvos nepartinių judėjimas Rinkimai 96“. Galės atsirasti vieningų partinių ir nepartinių blokų kaip sovietiniais laikais arba kokių nors "nepriklausomų ir depolitizuotų aktyvistų sambrūzdis: Darbas ir neapykanta". Išrinkti į tarybą jie vis tiek jungsis į frakcijas ir grupuosis, nors prieš tai, balsuodami, laikysime juos nepriklausomais. Pridėjus paskutiniu metu įteisntus rinkiminių kampanijų apribojimus, pavertusius jas neįtikėtinai nuobodžiomis ir beveik nepastebimomis, pasirinkimo galimybės bus pagerintos maždaug taip: jei iš daugelio beveik vienodos kokybės batonų sunku išsirinkti, tai dar nuplėšykime nuo jų pakuočių etiketes ir įslaptinkime kainą. Skanaus.
Lietuviai, tiesa, nepasitiki partijomis, bet kažkodėl lengvai tiki, kad į organizaciją, kur žodžio "partija" nebus, susirinks automatiškai didesnės kokybės ženklu pažymėti depolitizuoti politikai. Bet jei dar liko nors lašas sveiko proto, ar nebūtų buvę paprasčiau pataisyti Politinių partijų įstatymą, supaprastinant jų registraciją, ir nustatyti jų biudžetinio finansavimo tvarką, užtikrinant dotaciją tiems, kurie patvirtino registraciją prieš eilinius rinkimus, ir kitokį rėmimą tiesiog uždrausti? Paprastumo ir skaidrumo būtų daugiau, o erzelio, painiavos ir beprasmės veiklos mažiau.
