Į įvykio vietą suskubo gausios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) pajėgos. Informacija perduota ir Šiaulių apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.
Eismo įvykio metu žuvo krovinio mikroautobuso „Iveco“ vairuotojas (gim. 1974 m.). Kaip pranešama, tauragiškio vairuojamas mikroautobusas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su Estijos įmonės vilkiku „Scania“, ant puspriekabės gabenusiu traktorių.
Dėl avarijų kaltina saugumo salelę
Avariją pro savo namo langus galėjęs stebėti Paprūdžių kaimo gyventojas Ramūnas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad tokie vaizdai jau spėjo tapti gyventojų kasdienybe. Eismo įvykiai šiame kelio ruože – nuolatinis reiškinys.
Kelmiškius vienijančioje grupėje gausu ir gyventojų skundų dėl įrengtos saugumo salelės. Prašoma dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš eismo įvykių.
„Nuotraukos bus naudojamos pagrįsti faktams ir pastūmėti atsakingus asmenis imtis veiksmų“, – rašo gyventojai.
Eismo įvykių gausą patvirtina ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas.
„Per savaitę minimum dvi avarijos, kai nuvažiuoja į kelio į griovį, kai atsitrenkia į atitvarus. Bet tokie įvykiai niekur nėra fiksuojami, nes padaryta minimali žala. Tos statistikos nėra. Ir mes kalbame su įmonėmis, kurios yra šalia. Jos sako, kad nespėja ištempti tų transporto priemonių iš griovio. Ir tą matome mes patys – stulpai dažnai nuversti, sugadinti. Tikrai ten, mūsų nuomone, reikėtų kažkokių kitokių priemonių, nes tose salelėse labai staigus lenkimo kampas, ir keičiant judėjimo kryptį, ypač sunkiasvorėms transporto priemonėms, yra didelė tikimybė nuslysti nuo kelio. Tikrai čia yra rimta problema su tuo keliu. Šitos priemonės tikrai neveikia. Tiek eismo įvykių galėtų ir nebūti“, – nurodo S. Jokubauskas.
Anot S. Jokubausko, avarijos „pasipylė“ po prieš dešimtį metų įvykdytos rekonstrukcijos.
„Mes esame kreipęsi ir į Kelių direkciją, bet atsakymas visada toks pats: jeigu būtų važiuojama pagal kelių eismo taisykles, eismo įvykių nebūtų. Bet aš manau, kad [saugumą užtikrinančios] priemonės turėtų ne tik nesukelti eismo įvykių, bet ir padėti jų išvengti. O dabar eismo įvykiai labai dažni“, – patvirtina Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Salelės naikinti neketina
Skundų dėl šios saugumo salelės Kelių direkcija naujienų portalui tv3.lt patvirtina sulaukusi. Tiesa, ne dabar, bet iki 2018 m.
„Skundai buvo išnagrinėti, įdiegtos papildomos informuojančios priemonės – triukšmo juostos, toliau nuo „miesto vartų“ perkeltas gyvenvietės ženklas, kad vairuotojai „spėtų“ susiorientuoti, kad įvažiavo į gyvenvietę“, – nurodo Kelių direkcijos atstovai.
„Negi taip sunku išardyti tą salelę? Išardytų, pasibaigtų visos bėdos. O dabar pridarė tų tarpų – triukšmas didžiausias“, – pasipiktinimo neslepia Paprūdžių kaimo gyventojas Ramūnas.
Nors ir įvykių minimame kelio ruože gausu, saugumo salelė „nebus naikinama, nes ji skirta informuoti vairuotojus apie įvažiavimą į gyvenvietę ir pasikeitusias eismo sąlygas“, nurodo Kelių direkcija.
Gyventojas: kasdien traukiami automobiliai iš griovių
Ramūno namas yra keliasdešimt metrų nuo įrengtos saugumo salelės. Jis juokauja, kad įvykiai šiame kelio ruože tokie dažni, kad policija jau pažįsta jo automobilį ir suorganizuoja, kad pravažiuotų į kiemą.
„Tamsu paros metu atvažiuojant nuo Kryžkalnio ji sunkiai matoma. Kai privažiuoji, tada ir pamatai tą salelę“, – nurodo jis.
Ramūnas sako, kad traukti nuvažiavusias nuo kelio transporto priemones jau tapo „kasdienybe“ ir patiems gyventojams: „Nors dažniausiai nulekia tie, kurie viršija greitį, pačiam teko traukt ir tuos, kurie normaliu greičiu važiavo“.
Avarijų kiekis išauga palijus ir esant plikledžiui.
„Ir tada jau žiūrėk, mirgalkės mirguliuoja“, – nurodo Paprūdžių kaimo gyventojas.
„Šalia plento yra važiavimai į kiemus. Ir per tą salelę labai daug pėsčiųjų eina. Labai dažnai girdime, kad signalizuoja mašinos. <…> Žodį „saugumas“ reiktų į kabutes paimti. Mes labai dažnai matome, kaip nuvažiuoja tiesiai per salelę, per bordiūrus, nulekia nuo asfalto. Šone yra padarytas grindinys, mašinos daužosi, akmenys skraido netoli mūsų tvoros“, – priduria Ramūnas.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja Kelių direkcija, šiame ruože nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu vienas žmogus žuvo, trys sužeisti.
„Saugumo salelė nėra įvykusių eismo įvykių priežastis. Visi minėti eismo įvykiai įvyko dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio. Daugiau nei 90 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmonių kaltės – jų daromų Kelių eismo taisyklų pažeidimų, neatidumo, dėmesingumo. Kad būtų išvengta eismo įvykių, kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Vairuotojai privalo būti atidūs ir dėmesingi kelyje.
Prieš pradedant kelionė būtina įvertinti eismo sąlygas, važiuojant pasirinkti saugų greitį, kuris dažnai būna mažesnis už maksimalų leistiną arba sutampa su juo, stebėti aplinką, kelio ženklus ir jų laikytis“, – nurodo Kelių direkcijos atstovai.
Įvertino situaciją
Bendru atveju, keliuose ar gatvėse įrengiamos iškilios saugos salelės ženkliai padidina eismo saugą – atskiria priešpriešinio eismo srautus, riboja neleistinus transporto priemonių manevrus, padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi saugaus važiavimo greičio, pabrėžia „Vilnius Tech“ ekspertės Vilmos Jasiūnienėnės ir Ajos Tumavič.
„Minimu konkrečiu atveju, iškili saugos salelė yra „miesto vartų“ sudedamoji dalis, iškreivinanti važiuojamąją dalį ir skirta, be aukščiau išvardytų funkcijų, informuoti transporto priemonės vairuotoją, kad jis įvažiuoja į gyvenvietę, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pavyzdžiui, leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h.
Geroji pasaulio praktika rodo, kad iškilią saugos salelę – važiuojamosios dalies iškreivinimą „miesto vartams“ įrengti galima taikyti tik tiesiame kelio ruože (ne kreivėje), užtikrinant ne mažesnį kaip 150 m. sustojimo matomumo atstumą, ir esant ne didesniam nei 6 proc. išilginiam nuolydžiui. Vizualiai įvertinus vietos sąlygas per viešai prieinamus tinklalapius matyti, kad šios sąlygos yra išpildytos“, – komentuoja specialistės.
V. Jasiūnienė ir A. Tumavič atliko preliminarią 2018‒2022 m. eismo įvykių analizę šiame ruože. Šiuo laikotarpiu ties „miesto vartais“ ir jų prieigose įvyko 8 techniniai eismo įvykiai ir 2 įskaitiniai eismo įvykiai.
„Atkreiptinas dėmesys, kad abu įskaitiniai eismo įvykiai įvyko tik šiais metais. Iki tol visi fiksuoti eismo įvykiai buvo tik techniniai, t. y. jų metu nežuvo ir nebuvo sužaloti jokie žmonės. Iš užfiksuotų 8 techninių eismo įvykių net 5 eismo įvykiai įvyko, kai buvo nepasirinktas saugus važiavimo greitis, nepaisant to, kad tuo metu buvo nepalankios meteorologinės sąlygos, t. y. buvo krituliai (lietus, sniegas, kruša). Taip pat ir dar kiti du techniniai eismo įvykiai įvyko lyjant lietui. Išanalizavus šiuos eismo įvykius paros laiko aspektu, matyti, kad net 5 eismo įvykiai įvyko tamsiu paros metu, iš jų vienintelis eismo įvykis, įvykęs geromis meteorologinėmis sąlygomis. Abu įskaitiniai eismo įvykiai įvyko esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, t. y. buvo lietus ir lijundra.
Teigtina, kad ruože pagrindinė eismo įvykių priežastis yra ta, kad transporto priemonių vairuotojai neįvertina oro sąlygų ruože bei viršija leistiną važiavimo greitį. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamo kelio ruožo atkarpa yra tiesiame, ilgame ruože, kad skatina vairuotojus važiuoti greičiau. Darytina prielaida, kad dėl tamsaus paros meto yra sunkiau laiku pastebėti važiuojamosios dalies iškreivinimą, todėl per dideliu greičiu artėjančios transporto priemonės nespėja laiku sumažinti važiavimo greičio“, – įvykių vertinimą tv3.lt pateikia ekspertės.
Siūlo įrengti papildomas eismo saugumo priemones
Anot V. Jasiūnienės ir A. Tumavič, „Vilniaus Tech“ Kelių tyrimo instituto 2016 m. vykdydamas mokslinius tyrimus atliko transporto priemonių važiavimo greičio matavimus ties šiais „miesto vartais“.
Tyrimai parodė, kad važiuojant gyvenvietės kryptimi, 50 m. iki „miesto vartų“ transporto priemonių važiavimo greitis svyruoja nuo 41 km/h iki 103 km/h, kai toje vietoje leistinas važiavimo greitis 50 km/h, o ties „miesto vartais“ – nuo 31,5 km/h iki 80,5 km/h. Panašūs važiavimo greičiai nustatyti ir išvažiuojant iš gyvenvietės.
„Tai rodo, kad šioje vietoje egzistuoja leistino važiavimo greičio viršijimo problema, jau nekalbant apie saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į oro ar kitas eismo sąlygas.
Vizualiai įvertinus esamą situaciją didesniu atstumu, matyti, kad greičio viršijimo problema yra sprendžiama ir kitomis, šiuo atveju kontrolės priemonėmis. A12 kelio 101,948 km. įrengtas momentinio greičio matuoklis, o 113,31‒118,301 km ruože veikia vidutinio greičio matavimo sistema jau nedaro įtakos vairuotojų elgsenai ties minimais „miesto vartais“.
Siekiant sumažinti eismo įvykių riziką, tikslinga apsvarstyti galimybę įrengti papildomas eismo saugumo priemones, turinčias įtakos važiavimo greičiui, pvz. „miesto vartų“ prieigose įrengti momentinio greičio matuoklį, momentinio važiavimo greičio švieslentę, informuojančią vairuotojus apie jų važiavimo greitį, arba pratęsti minėtos vidutinio greičio matavimo sistemos ilgį, bei priemones, „miesto vartų“ matomumui padidinti ‒ įrengti apšvietimą, salelės bortuose įmontuoti kelio atšvaitus, įrengti kelio ženklų segmentus, parodančius posūkio kryptį“, – nurodo ekspertės.
