Liberalų sąjūdžio suvažiavimas vyks gruodžio 9 dieną. „Balsavimas, ar šitos partijos suvažiavimas, ar naujos kūrimas, sulaukė tokių rezultatų: 100 už šitos Liberalų sąjūdžio partijos veiklos tęstinumą, du – už naujos partijos kūrimą“, – šeštadienį žurnalistams paskelbė laikinasis partijos pirmininkas parlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, suvažiavimas rinks ne tik pirmininką, bet ir jo pavaduotojus, valdybą, Etikos, Kontrolės komisijų narius. E. Gentvilas tarybos nariams šeštadienį sakė pats esąs už dabartinės partijos išlaikymą.
„Pacituosiu klasiką Remigijų Šimašių: apsirengusi kita suknele panelė nepasidaro kita“, – teigė jis. Atsistatydinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius irgi tvirtino, kad persikrikštijimas nieko neduos.
„Esu vienareikšmiai už tą scenarijų, kad liberalai neturi persikrikštyti, kažkaip vartytis kūliais ir apsimetinėti, kad su ta pačia komanda, su tais pačiais žmonėmis būsime kažkokie kitokie“, – sakė jis.
„Šiandien didysis iššūkis yra kaip geriau atstovauti savo rinkėjams, kaip padaryti, kad liberalios idėjos būtų labiau girdimos ir kaip padaryti, kad žmonės, kurie šiandien yra Seime, kad jie būtų suprantami, kaip atstovaujantys šioms idėjoms, realizuojantys tas idėjas“, – pridūrė jis.
Naują liberalų partiją siūlęs steigti europarlamentaras Petras Auštrevičius apgailestavo, kad partija šiam žingsniui dar nesubrendo. „Gal partija nepasirengusi tokiam sprendimui, kokį mes siūlėme imtis. Bet ar gali gatvėje paimti praeivį ir pervesti per gatvę jam nesutinkant? Kol kas mes esame tokioje būklėje, kad nėra politinio supratimo, pritarimo tokiam žingsniui, kuris, mano manymu, būtų geriausias šiuo metu“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė P. Auštrevičius.
Kita vertus, jis pabrėžė neketinantis palikti Liberalų sąjūdžio. Politikas taip pat džiaugėsi, kad „pagaliau partijoje pradėta kalbėti atvirai apie esamą situaciją, mažiau neaiškumų, apvalių frazių“.
Pasak P. Auštrevičiaus, prie naujos partijos kūrimo idėjos gali būti grįžta vėliau. „Prasidės teismo procesas, kuris nebus lengvas, vėl iškels daugelį įdomių faktų ir pan. Neabejoju, kad Lietuvos visuomenė labai seks tą įvykį, tikrai jis sukels didžiulį susidomėjimą. Gali būti vėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Šį kartą tik pusmečiui valstybės dotaciją nukirpo, o kas gali pasakyti, kaip bus toliau. Ateitis mus gali nuteikti ir kitokiems sprendimams“, – svarstė liberalas.
Vilniaus meras R. Šimašius iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų pasitraukė prieš porą savaičių, kai siekdami greitesnių permainų partijoje atsistatydino trys jo pavaduotojai, tarp jų ir P. Auštrevičius.
Kol kas nei E. Gentvilas, nei R. Šimašius neatskleidžia, ar kandidatuos į partijos lyderius. Kandidatai į Liberalų sąjūdžio vadovus gali būti keliami ir iš anksto, ir suvažiavimo dieną.
Rugsėjį teisėsauga pateikė įtarimus Liberalų sąjūdžiui dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus. Prieš dvi savaites įvertinusi teisėsaugos gautą informaciją Vyriausioji rinkimų komisija nustatė šiukščių pažeidimų Seimo rinkimų kampanijos metu ir Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio beveik 400 tūkst. eurų dotacijos.
Liberalų sąjūdis šiuo metu parlamente turi 13 atstovų.