Pats J. Gasiūnas interviu naujienų portalui delfi.lt atmetė kaltinimus ir siejo juos su kilusia konfliktine situacija, kai naujuoju katedros vedėju tapo Jonas Vaitiekūnas.
„Vertinu neigiamai, tas žmogus dabar dviem savaitėms yra nušalintas nuo darbo su studentais, šitas reikalas atiduodamas į senato etikos komitetą, po dviejų savaičių yra senato posėdis ir senatas taip pat pasakys savo nuomonę“, – BNS sakė A. Klimas.
Jis sakė, kad iki šiol rašytinių skundų dėl dėstytojo J. Gasiūno netinkamo elgesio su studentėmis nebuvo gavęs, nors tokių gandų buvo.
„Anksčiau konkrečių rašytinių skundų nebuvo (...), žodiniai skundai yra kaip signalas, bet gal dar nėra priežasties reaguoti. Nebuvo konkretaus skundo, buvo gal kažkokios šnekos, gandai, nuomonės ir panašiai, tokių dalykų yra daug“, – teigė aukštosios mokyklos rektorius.
Dvi buvusios Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentės anonimiškai apkaltino dėstytoją profesorių Joną Gasiūną seksualiniu išnaudojimu.
Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį. 2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje – ji sako, kad pirmąjį kartą ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant. Dėl šių santykių mergina teigia puolusi į alkoholį, vėliau gydžiusis vaistais.
Pats J. Gasiūnas atmeta kaltinimus ir nurodo, jog jie atsirado, kai jis dėl katedros vedėjo J. Vaitiekūno veiksmų kreipėsi į VDA Senato etikos komisiją. Profesorius delfi.lt nurodė, jog J. Vaitiekūnas katedroje įdarbino savo brolį, jo gyvenimo draugę, o katedroje imamasi destruktyvių, konservatyvių sprendimų.
„Vyksta povandeninis purvas. Galų gale, netgi jeigu būtų taip, kad kažkur per kažkokį neapsižiūrėjimą aš kaip nors neapdairiai su kuo nors šnekėjau, iš kur aš dabar galiu prisiminti savo galvoje? Devyneri metai praėjo“, – portalui kalbėjo tapytojas.
VDA dėstytojui – siaubingi kaltinimai: „buvau jo sekso žaisliukas“
Tinklaraštyje „Akadės paslaptis“ Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros studentė pasidalijo savo istorija apie beveik dešimtmetį trukusį išnaudojimą. Dėstytojas Jonas Gasiūnas yra kaltinamas ne tik priekabiavimu, bet ir daugelį metų trukusiu išnaudojimu ir žeminimu.
Devyni Metai Tylėjimo: pradžia
"Tai yra mano istorija apie seksualinį išnaudojimą, žeminimą ir depresiją, kurią patyriau studijuodama Tapybos Bakalauro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje iš dėstytojo Jono Gasiūno (g. 1954).
Pirmą kartą su J.G. susidūriau būdama aštuoniolikos metų abiturientė. Tuo metu buvau dvyliktoje klasėje ir pradėjau lankyti paruošiamuosius kursus Dailės Akademijos egzaminams. J.G. dėstytojavo vyresnių kursų studentams ir papildomai vedė tapybos paruošiamųjų kursų grupę.
J. G. ypatingai gyrė mano tapybą, kas mane motyvavo dirbti daugiau. Kursams pasibaigus, su keliomis kitomis mokinėmis likdavome ilgiau kad pabaigtume tapyti darbus. J.G. pasilikdavo su mumis, komentuodavo mūsų etiudus bei šnekėdavo apie meną. Kartais atnešdavo alaus. Tuo metu žavėjausi akademijos aplinka ir J.G. tapo autoritetas, kuriuo tikėjau beatodairiškai.
Atėjimas į VDA
Pabaigus mokyklą ir išlaikius egzaminus, įstojau į Tapybos specialybę (2008). Po egzaminų susitikau su J.G., jis pasiūlė atšvęsti bare “Pas Erlicką”. Tada jis pasiūlė man prisijungti prie rugsėjį Nidoje vyksiančių antrakursių tapybos praktikų. Labai apsidžiaugiau ir sutikau atvažiuoti su dažais, drobėm ir etiudniku.
Praktikos vyko teritorijoje, kur dabar yra Nidos Meno Kolonija. Tuo metu ten stovėjo tarybinių laikų žuvų rukykla, kuri priklausė akademijai.
Atvažiavau autobusu vienai savaitei, nakvojau bendrame kambaryje su studentais. Su jais bendrauti buvo keista, dauguma žvelgė į mane iš aukšto ar kažką įtarė, todėl daug laiko praleidau su J.G. Metus išlankiusi paruošiamuosius kursus, J.G. pasitikėjau, buvo įdomu klausytis jo šnekų apie meną ir gyvenimą.
J.G. kas dieną gausiai gerdavo, vaišindavo ir mane. Vieną vakarą rampoje jis, studentams nematant, mane apkabino per petį. Nebuvau tikra, kaip į tai reaguoti, norėjau tikėti, kad tai – globėjiškas apkabinimas, nuėjau miegoti. Visą kitą dieną mane pykino, vėmiau nuo alkoholio. J.G. man išvirė sriubos bei davė degtinės, sakė, kad padės nuo skrandžio bėdų.
Valgyti pakvietė į savo kambarį (jame buvo dvi vienvietės lovos), jis peržiūrinėjo ir rūšiavo dėžes su senais tekstais ir žurnalais, kurie per daugybę metų prisikaupė jo kambaryje. Jaučiausi silpnai, prisimenu jo abstrakčias frazes: “menininkas yra karys, o ne vaikų darželio auklėtojas”.
Tada jis prisėdo šalia manęs, ir pradėjo mane bučiuoti ir nurenginėti. Jaučiausi sutrikus, nežinojau, kaip elgtis, ryškiai prisimenu, kad norėjau staiga atsikelti, išeiti, ir trenkti durimis – bet neišdrįsau. Kitą rytą prabudau šalia jo, negalėjau jam pažvelgti į akis. Jis sakė, kad tai nieko blogo, kad tai tik mūsų dviejų reikalas. Su vienos iš studenčių draugais išvažiavau mašina atgal į Vilnių.
“Paliotna”
Kažkam apie tai pasakyti buvo neįsivaizduojama – bijojau būti pasmerkta už tai, kad permiegojau su dėstytoju, kad tai galės paveikti studijas, kurias ką tik pradėjau. Tuo metu J.G. buvo vertinamas kaip progresyviausias tarp tapybos dėstytojų, jo studentai – stipriausi ir gabiausi, daugiausiai žadantys. J.G. buvo nuožmus tiems, kurie jam prieštaraudavo, o “saviškius” jis aršiai gynė.
Kita vertus, priešintis jo valiai buvo beprasmiška vien dėl to, kad paslapčia daugelis žmonių ir taip žinojo jo romanus su studentėmis. Sklido gandai apie jo buvusias “mergaites”, tuo tarpu aš po truputį tapau atskirta nuo kitų studentų.
Po tos dienos Nidoje praradau gebėjimą kalbėti su J.G. – mane tarytum kažkas užčiaupė. Jis mane kviesdavo išgerti po paskaitų tapybos katedroje, studijose, staliaus dirbtuvėse, sakydavo, kad žino, kas man geriau. Po kelių butelių alaus jis pradėdavo su manimi santykiauti. Jaučiausi savidestrukciškai, tuo metu atrodė, kad savidestrukcija – tai vienintelis būdas jam pasipriešinti. Gyvenau tartum du gyvenimus – vieną, kaip gabi, gerus pažymius gaunanti studentė, kitą – kaip jo sekso žaisliukas.
Kartą J.G. išgirdo, kad trumpą laiką susitikinėjau su kursioku. Jis pasikvietė mane į barą, pradėjo detaliai klausinėti, kaip viskas įvyko, o kai verkdama prisipažinau, pasakė, jog man “nuvažiavo stogas”, kad esu protiškai atsilikusi, kad prisidirbau dabar turiu pati kapstytis, kaip moku. Tada atsistojo nuo stalo ir prisėdo prie šalia geriančio monumentaliųjų menų dėstytojo Janionio ir kitų, pradėjo kalbėti apie moteris ir jų apgaulę.
Jaučiau didžiulę gėdą ir savigraužą.
“Tu neturi smegenų. Tu turi tik pūtikę”
Išgyvenau dideles traumas po bakalauro baigimo – nepilnavertiškumo kompleksą, frustraciją, nemigą, panikos priepuolius… Šiaip bei taip, paskutiniosiomis, buvau permesta pas kitą darbo vadovą: J.G. manęs atsisakė kaip bergždžio varianto, arba galimos grėsmės, nes mano bakalaurinis darbas buvo apie jo išnaudojimo aukas… Tuo metu jis man lyg ir padėjo, lyg ir ne… Mano diplominio darbo gynimo metu, kai aš kalbėjau apie tai, jis pasišalino iš kambario… Po studijų baigimo, neturėjau abejonių, jog J.G. būtų buvęs žmogus, nutiesęs kelius, o dabar juos užblokavęs: visi, kurie buvo potencialūs meno rinkos kontaktai, buvo nuo jo daugiau ar mažiau priklausomi, todėl pasirinkau emigruoti. Dauguma žmonių ir institucijų, įskaitant Kauno Meno Parko Galeriją, toleravo ir besąlygiškai palaikė šio asmens elgesį ir kūrybą.
Kvietimas netylėti
Šiuo pranešimu noriu pasakyti Toms, kurios galbūt dabar kenčia arba kentėjo nuo šio asmens: Aš už Jus, ir kovosiu, kol pritrūks jėgų, kaip jis sakė. Prisimenant viską. Jis nėra vertas nieko, o mes pateikėm jam dirvą mumis naudotis.
Laikas atsiskaityti senas sąskaitas ir atpirkti senas skriaudas. Viskas, ką galime padaryti, tai tik juoktis iš jo. Prašau, netylėkite, nes labiau skauda, kai tyli."
Naujas tinklaraštis
Tinklaraštis, pavadintas „Blogu prieš seksualinį priekabiavimą švietimo institucijose“, anot kūrėjų, turėtų tapti erdve, kurioje mokslo ir švietimo įstaigose nukentėję asmenys gali apie savo patirtis prabilti anonimiškai.
„Akadėspaslaptis yra blogas, skirtas esamoms arba buvusioms studentėms ir studentams anonimiškai prabilti apie seksualinį priekabiavimą, išnaudojimą, smurtą ar kitą prieš juos atliktą žalą, patirtą Vilniaus Dailės Akademijoje bei kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Šis tinklapis yra absolventų iniciatyva siekiant pagerinti studijų kokybę ir užkirsti kelią dėstytojams įvairiais būdais disponuoti savo galia bei manipuliuoti ir naudotis studentais“, - rašoma tinklaraštyje.
Kol kas tinklaraštyje yra trys istorijos – viena apie situaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir dvi – apie VDA. VDA atveju, du įrašai pasakoja apie to paties dėstytojo Jono Gasiūno žeminantį elgesį su studentėmis.
Studentų sąjunga reiškia pasipiktinimą
Po VDA studentės papasakotos istorijos paviešinimo, pasisakė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Jo teigimu, toks elgesys negali būti toleruojamas.
„Toks dėstytojo elgesys ne tik, kad prasilenkia su elementaria žmogiška etika, tačiau apskritai yra sunkiai sveiku protu suvokiamas ir smerktinas. Vilniaus dailės akademija privalo dėti visas įmanomas pastangas kaip įmanoma greičiau išsiaiškinti šią situaciją, o pasitvirtinus šiems kaltinimams dėstytojas privalo būti nubaustas ne tik pagal aukštosios mokyklos priimtus dokumentus, tačiau ir pagal LR galiojančius teisės aktus. Lietuvos studentų sąjunga ragina ir visų kitų aukštųjų mokyklų studentus, patyrusius bet kokios formos smurtą ar priekabiavimą, nebijoti, netylėti ir toliau viešinti tokias istorijas, nes tik tokiu būdu galima kovoti prieš tokį elgesį. Savo ruožtu, mes kaip LSS, prisiimame atsakomybę suteikti visokeriopą pagalbą su tuo susidūrusiems studentams“, - rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Kaltinimus dėl seksualinio išnaudojimo J. Gasiūnui turėtų tirti teisėsauga
Vilniaus dailės akademijos dėstytojui, nacionalinės premijos laureatui Jonui Gasiūnui mestus kaltinimus dėl studenčių seksualinio išnaudojimo turėtų tirti teisėsauga, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Klausimai susiję ne su akademine bendruomene ar menininkais, tiesiog jeigu yra galimai padarytas nusikaltimas, tai turėtų tirti institucijos, kurios ir tiria nusikalstamas veikas“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
Paklaustas, ar, jo manymu, iš menininko nereikėtų atimti apdovanojimų, jis priminė, kad Lietuvoje laikomasi teisinės nuostatos, jog kol kaltė neįrodyta, žmogus laikomas nekaltu.
„Tai ir laikykimės pagrindinio teisinės valstybės principo“, – sakė jis.
Dvi buvusios Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentės anonimiškai apkaltino dėstytoją profesorių Joną Gasiūną seksualiniu išnaudojimu.
Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį. 2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje – ji sako, kad pirmąjį kartą ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant. Dėl šių santykių mergina teigia puolusi į alkoholį, vėliau gydžiusis vaistais.
Išplatintame pranešime VDA nurodo, kad minimas atvejis yra pirmasis, kai informacija apie galbūt neetišką profesoriaus elgesį tapo žinoma akademijos vadovybei, VDA žada skirti visą dėmesį „objektyviam šio atvejo ištyrimui ir panašių situacijų prevencijai“. Akademija taip pat kviečia dėstytojus, esamus ir buvusius studentus nelikti abejingais ir apie „bet kokį neetišką elgesį“ informuoti Akademijos vadovybę ir Senato Etikos komitetą, taip pat nurodyti tokius atvejus reguliariose studentų grįžtamojo ryšio anketose.
J. Gasiūnas 2010-aisiais gavo Nacionalinę kultūros ir meno premiją už tapybos galimybių atnaujinimą ir šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą.