Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime pabrėžė, kad „optimizavimo planų įgyvendinimas aplenkė ir šalies gydymo įstaigas. Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios“.
Pritaria prezidentei
J. Požela sakė, kad minėta problema jam yra žinoma ir jis palaiko prezidentės nuomonę – lovų skaičių ligoninėse reikia mažinti, o nuostolingų skyrių – neišlaikyti.
„Reikia suprasti, kad visos ligoninės, kurios buvo vardintos prezidentės pranešime, yra savivaldybės pavaldumo – tai reiškia, kad dėl jų likimo sprendžia savivaldybė. Deja, kai kurie merai mano, kad jiems trūks plyš reikia išlaikyti kai kuriuos skyrius, kurie yra visiškai nuostolingi. Turėjome ilgą atvejį su Lazdijų ligonine dėl akušerijos-ginekologijos skyriaus.
Taip pat kiekvienas ligoninės vadovas ar meras įsivaizduoja, kad pas jį ligoninėje turi stovėti naujausia aparatūra, magnetinio rezonanso tyrimo aparatai ir t.t. Visa tai kainuoja, tad visiškai akivaizdu, kad galutiniai segmentai yra tos išlaidos, kurios galėtų būti skiriamos didesniems medikų atlyginimams. Čia tikrai palaikau prezidentės nuomonę“, – kalbėjo J. Požela.
Ministras nurodė, kad po prezidentės kalbos jis kaip tik patvirtino ketvirtą gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapą šiems metams, kuris numato 2100 lovų mažėjimą ligoninėse.
„Iš dabartinių 75 tūkst. lovų liks 73 tūkst. Tai toli gražu nepakankamai, mažėjimas galėtų būti ir didesnis, bet manau, kad tai yra šiokia tokia pradžia.
Visų pirma tai reikš, kad tam tikros paslaugos nebus apmokamos rajonuose, vyks skyrių mažinimas. Jeigu yra uždaromas skyrius, kuriame nėra pakankamo gimdymų skaičiaus, natūralu, kad gydytojas, kuris dirba šitoje srityje, turės ieškoti darbo kitoje ligoninėje. Kiek man žinoma, tai nėra kažkokia problema“, – kalbėjo J. Požela.
Mažosios rajonų ligoninės
Ministras taip pat paaiškino, kad ministerijos įtakos sfera gydymo įstaigoms yra tokia, kad ji moka ligoninėms patvirtintus įkainius už suteiktą paslaugą. Tad ministerija gali atsisakyti mokėti už paslaugą skyriuose, kuriuose gimdymų yra mažiau nei 300 per metus. Tokiu atveju, aiškina ministras, ligoninė tampa priversta uždaryti tą skyrių.
„Mes turime kelių struktūrų ligonines: dvi universiteto klinikas – Kauno klinikas ir Santariškių klinikas, tada – regionų ligonines (Šiaulių, Panevėžio ligoninės), kurios aptarnauja ne tik savo savivaldybes. Tada yra rajoninės ligoninės, kurios aptarnauja savo rajonų gyventojus ir mes siūlome naujadarus – mažąsias rajonų ligonines. Tai būtų tarpinis variantas, kur būtų suteikiamos minimalios būtinos paslaugos žmogaus gyvybinei funkcijai atstatyti ir po to žmogus būtų perkeliamas į aukštesnio lygio ligoninę tolimesniam gydymui“, – kalbėjo ministras.
Pernelyg skubota
Lazdijų ligoninės, kurios akušerijos paslaugas šiemet atsisakė finansuoti Vilniaus teritorinė ligoninių kasa, vyr. gydytojas Vitas Šimkonis sakė nepritariantis tokiems ministro planams dar labiau mažinti skyrių skaičių ligoninėse – tai, anot jo, yra pernelyg skubota.
„Kai naikinamos ligoninės, į kurias jau sudėti Europos Sąjungos pinigai, kurios ir taip jau susimažino iki optimalaus varianto, tai nėra geras dalykas. Mes tam truputėlį priešinamės, nors praktiškai vieni likome su tokia maža ligonine ir akušerija, kurią išlaikome savo jėgomis.
Pagal ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą, numatoma ir chirurgijos skyrių uždaryti: išlieka klausimas tik dėl budinčio chirurgo – ar paliks jį, ar ne, bet jis tikrai reikalingas. Todėl manau, kad tas ketvirtas etapas vyksta per daug greitai“, -t v3.lt nurodė V. Šimkonis.
Skiriamės nuo kitų šalių
Komentuodamas prezidentės kritiką dėl per didelio lovų skaičiaus ligoninėse, lyginant su ES vidurkiu, vyr. gydytojas nurodė, kad ligoninės Lietuvoje teikia ir turi teikti socialines paslaugas, nepaisant ir oponentų kritikos.
„Žmonės gyvena vieniši, kaimuose, jiems net reikia pagalbos susileisti vaistus, nes juos sumaišo. Nereikia lyginti Lietuvos su tomis šalimis, kuriose išvystytos socialinių paslaugų organizacijų tinklas, kur yra socialinė slauga, kur žmonės yra kitaip išprusę ir moka save prisižiūrėti. Sutinku, kad ambulatorinis gydymas yra pigesnis nei stacionarinis, tačiau mes kol kas su savo ekonomika ir šituo mentalitetu dar nesame pasiekę to europinio lygio“, – kalbėjo V. Šimkonis.
Pašnekovas nurodė, kad, vertinant restruktūrizaciją – skyrių ligoninėse naikinimą – reikėtų įvertinti ir tai, kiek pinigų bus prarasta už pacientų transportavimą į kitas ligonines.
„Ligoniniams tai (važiavimas į tolimesnes didesnes ligonines) tikrai nepatogu, jie dažnai net prašo ten nevežti, nes pasitiki mumis. Yra paleistas burbulas, kad mes visiški analfabetai, nekvalifikuoti, neturime įrangos – mes ją turime, ir pakankamai patirties turime. Todėl nereikia skubėti su šita restruktūrizacija“, – kalbėjo V. Šimkonis.
J. Požela nurodo, kad su ketvirtuoju restruktūrizacijos laikotarpiu planuojamos 12 mažųjų rajono ligoninių, kuriose būtų teikiamos tik būtiniausios paslaugos. Jis neatskleidė, kuriuose miesteliuose tokios ligoninės bus, nes tai, anot jo, dar yra darbinė medžiaga.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime kritikavo sveikatos apsaugos sistemos problemas:
„Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis. Taip pat Seime stringa dar pernai rugsėjį mano pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus. Permainų baimė ir priimtų sprendimų atidėliojimas pasmerkia sveikatos apsaugos sistemą paralyžiui. Neveiklumo rezultatas toks: mūsų žmonių sveikatos rodikliai – vieni blogiausių Europos Sąjungoje“, – nurodė D. Grybauskaitė.
