Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius paklaustas, ar realu, kad per du metus bus spėta pasiruošti visuotiniam šaukimui, atsakė: „Jei paklaustumėte, ar per du metus Lietuva gali nuskristi į Mėnulį, atsakymas būtų logiškas – ne.“
Nespės parengti infrastruktūros
Martišiaus teigimu, jeigu šiai Vyriausybei pavyktų tai įgyvendinti, tai būtų istorinis žingsnis. Tačiau jis vargiai įmanomas, nes trūksta net elementarių karių apgyvendinimo vietų. „Britų kariai buvo atvykę į apmokymus Lietuvoje ir jie turėjo gyventi Karo akademijos sporto salėje.
Dabar atvažiuoja vokiečių brigada. Jie gyvens palapinėse ir statybiniuose nameliuose, nes kareivinių įrengtų nėra. Įsivaizduokite, kad reikėtų pašaukti apie 10-20 tūkstančių žmonių. Uniformą, batus nupirkti galima labai greitai. Bet ar spėsime per du metus pastatyti kareivines, parūpinti amuniciją? Norai labai gražūs, bet vargu ar realūs.“
Su nemotyvuotais kariais dirbti sunkiau
Ekspertas taip pat abejoja, ar bus spėta parengti karininkus, kurie dirbs su šauktiniais. Be kita ko jiems teks sunkesnė užduotis, nei ruošiant savanorius. „Dabartiniai šauktiniai tarnauti atėjo savo noru. Jie motyvuoti. Įsivaizduokite, kai ateis tūkstančiai jaunuolių, kurie pašaukti privalomai.
Kaip su jais reikės dirbti? Manau, tai bus labai sunku. Todėl, mano manymu, nuo 2019 metų realiai gali padaugėti šauktinių skaičius, bet visų pašaukti nepavyks. Tačiau judėti pirmyn yra būtina, nes be šauktinių išsiversti mes negalime. Didelė kariuomenė su dideliu rezervu veikia kaip prevencinė atgrasymo priemonė užsienio agresoriams“, - sako Mantas Martišius.
Palygino su džihadistais
Gynybos ekspertas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitikas Ignas Stankovičius akcentuoja ne karinę, o pilietinę visuotinio šaukimo reikšmę. „Svarbiausia išugdyti jaunuolio nuostatą, kad tu privalai ir gali ginti tėvynę. Jei tos nuostatos nesuformuosime, formalusis šaukimas labai mažai ką duos. Yra šeimų, jaunuolių, kurie išgirdę apie šaukimą, pagalvos apie emigraciją. Aišku, bus tokių, kurie burnos, stengsis išvengti tarnybos. Tačiau mes turime išugdyti žmonių pareigos jausmą.“
Anot eksperto, kiekvienos šalies kariniams pajėgumams svarbūs trys dalykai: ginkluotė, žmonės, kurie ta ginkluose naudojasi ir jų moralinės nuostatos. „Jei jos bus netikusios, kiti du aspektai nebeveiks.
Todėl visuotinė karinė tarnyba turėtų visų pirma formuoti žmonių pilietines nuostatas, ugdyti patriotizmą. Mūsų stiprybė ne kariniuose vienetuose, o pilietiškume, išradingume ir nestandarte“. Kaip karinio išradingumo pavyzdį Stankovičius pateikia IS džihadistus. „Jie neturi didelių pajėgumų, galingų karo mašinų, tačiau Vakarų šalys nesugeba su jais susidoroti. Jie stipriai tiki, kad gali pasipriešinti. O tuo metu netikėjimas savo jėgomis iš karto veda į pralaimėjimą be mūšio“, - sako ekspertas.