Prieš daugiau nei mėnesį savo socialiniame tinkle „Instagram“ prabilusi Ieva Swan atvirai papasakojo apie patirtus nemalonumus.
„Trečiadienį bus 2 savaitės kaip man buvo atlikta botokso injekcija į smakrą. Aš iš tikrųjų prieš pradedant pasakoti norėčiau tik labai stipriai savęs atsiprašyti, kad aš tai pasidariau. Nieko nenoriu kaltinti, nes per šį laikotarpį, kol pasakojau apie tai, man parašė daug moterų, kurios šią procedūrą atliko ir pas blogas meistres, ir pas labai gerus gydytojus, bet visoms atsitiko tas pats. Tai galima konstatuoti faktą, kad taip gali nutikti visiems.
Norisi kalbėti ir laikyti už smakro, nes kalbant jis nejuda. Šeštadienį buvau pas vieną gydytoją Klaipėdoje konsultacijoje. Jis sakė, kad per 2-4 savaites botoksas turėtų išsivaikščioti ir viskas turėtų grįžti taip, kaip buvo. Tikiuosi, kad greitu metu galėsiu vėl normaliai šypsotis, nes dabar negaliu plačiai šypsotis“, – pasakojo moteris.
Gydytojas apie botokso veiklą ir šalutinius poveikius
Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakoja, kad botulino toksinas, kurio vienas iš komercinių pavadinimų – botoksas, yra medžiaga, naudojama tam tikrų raumenų veiklai slopinti.
„Botulino toksinas yra suleidžiamas į mimikos raumenis veido odoje, jis blokuoja jungtį tarp raumens ir nervo, dėl to raumuo pasidaro mažiau aktyvus arba visai neaktyvus tam tikrą laiką“, – sako jis.
Tokiu būdu galima sumažinti raukšles, sušvelninti veido išraišką, tačiau, kaip pažymi specialistas, tokios procedūros gali turėti ir šalutinių poveikių.
„Nors botulino injekcijos yra viena saugiausių procedūrų estetinėje dermatologijoje, tam tikros rizikos vis dėlto išlieka. Po procedūros gali atsirasti didelių mėlynių, kartais dėl per stipraus preparato poveikio gali būti nepageidaujamai per didelis raumens užblokavimas, dėl ko antakiai gali nusileisti žemyn, šiek tiek prisimerkti vienos akies vokas, gali pasidaryti kreiva ar netolygi šypsena“, – aiškina gydytojas.
Tokie šalutiniai poveikiai po botulino injekcijų, pasak gydytojo, yra laikini – pacientui neįmanoma sukelti negrįžtamo pažeidimo, tačiau tokie pažeidimai labai įmanomi atliekant kitokias injekcijas, pavyzdžiui, kaip nurodo T. Raudonis, su kita dažnai naudojama estetinės dermatologijos priemone – hialurono rūgštimi.
Pasak gydytojo, tai yra tiršta gelio konsistencijos medžiaga, suleidžiama į įvairius nelygumus ir įdubimus odoje tam, kad padailintų ir paryškintų veido kontūrą, padailintų lūpas. Nepaisant to, kad dažnai teigiama, jog hialuronas yra saugi ir natūrali medžiaga, vis dėlto jos naudojimas gali turėti rimtų komplikacijų.
„Mes bijome, kad preparatas nebūtų suleistas į kraujagyslę. Tai kartais gali atsitikti net ir labai patyrusiam gydytojui, tačiau jis žinos, kaip su tuo tvarkytis, ką jau kalbėti apie kosmetologes, kurios tai atlieka nelegaliai. Suleidus preparatą į kraujagyslę, ji yra užkemšama. Dėl to žmogus gali likti aklas, gali įvykti insultas, atsiverti žaizda, opa veide ir dėl to liks randai“, – pabrėžia T. Raudonis.
Nekvalifikuotų specialistų – kelis kartus daugiau nei gydytojų
Estetinėse procedūrose labai svarbu pasirinkti kvalifikuotą specialistą. Kaip teigia gydytojas T. Raudonis, Lietuvoje teisę atlikti injekcines procedūras turi tik gydytojai dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai bei kai kuriomis sąlygomis – burnos, veido ir žandikaulių chirurgai bei veido ir žandikaulių chirurgai.
„Visi kiti asmenys, tokie kaip slaugytojos, kosmetologės ar įvairūs meistrai bei specialistai, neturi teisės atlikti šių procedūrų. Kreipiantis į žmogų, kuris neturi jokios sveikatos priežiūros specialisto licencijos ir kilus komplikacijoms, visų pirma reikėtų kreiptis į policiją dėl nelegaliai teikiamų medicinos paslaugų ir sveikatos sutrikdymo“, – pabrėžia Raudonis.
Norint sužinoti, ar pasirinktas specialistas turi licenciją atlikti tokias procedūras, gydytojas pataria naudoti Valstybinės akreditavimo tarnybos puslapį. Suvedus žmogaus vardą ir pavardę, pasak T. Raudonio, galima matyti ar jis turi licenciją, ar ji yra galiojanti.
Gydytojo teigimu, tenka sulaukti pacientų, kurie turi neigiamą išankstinę nuostatą apie botulino injekcijas, kurią suformuoja ir skleidžia kosmetologės, nelegaliai atliekančios injekcines procedūras.
„Neigiama nuostata susiformuoja iš kosmetologių, pas kurias pacientai anksčiau nelegaliai leisdavosi injekcijas, neva tai baisus nuodas, kuris paralyžiuoja raumenį. Iš tikrųjų tai kaip tik yra jokio tūrio nesukuriantis vaistas, kuris laikinai atpalaiduoja raumenį. Kosmetologės neigiamai apie jį atsiliepia, nes tai yra receptinis vaistas ir jos taip paprastai negali jo gauti, kaip gali gauti įvairius hialurono rūgšties preparatus“, – aiškina gydytojas.
Baisūs injekcijų padariniai
Pasak gydytojo, neteisingai suleistos injekcijos gali sukelti daugybę rimtų problemų. Be minėtų baisių padarinių, kad žmogus gali likti aklas, įvykti insultas, atsiverti žaizda ar opa veide, gydytojas pasakoja su kokiais dar atvejais jam yra tekę susidurti.
„Buvo kelios pacientės su lūpomis, kurios buvo daug metų putlintos neaišku kur, už pigiai. Todėl po to lūpa buvo pasidalinusi į 8 atskiras dalis – iš viršutinės lūpos susiformavo 8 bumbuliukai, ji nebe vientisa“, – prisimena jis.
Taip pat gydytojas prisimena ir daugiau siaubingų situacijų, kai po injekcijų į lūpas, žmogus galiausiai visam gyvenimui liko subjaurotas: „Yra tekę matyti ir dalinę jų nekrozę, po to prireikė ir chirurginės intervencijos, žmogus liko su dalinai pašalinta lūpa ir ji visam likusiam gyvenimui lieka asimetriška.“
Be šalutinių poveikių ir padarinių veidui, gydytojas teigia, kad neretai pasitaiko pacientų, kurie injekcijomis gydo ir slenkančius plaukus, o galiausiai dar labiau pakenkia sau.
„Pacientai įvairiomis injekcijomis gydosi savo slenkančius plaukus, o galiausiai ateina visai nuplikę, nes paaiškėja, kad tai nebuvo tiesiog sezoninis slinkimas, o netinkamai diagnozuota plaukų liga, dėl ko pacientas jų neteko ir norint suvaldyti būklę reikėjo vaistų, o ne injekcijų, už kurias klinika uždirbo“, – teigia T. Raudonis.
Pacientų sąmoningumas ir agresyvus marketingas
Gydytojas T. Raudonis pažymi, kad dažnai pacientai tampa agresyvaus marketingo poveikio aukomis, todėl kai kurie renkasi procedūras, kurios nebūtinai jiems yra reikalingos.
„Pacientai kainoraščius klinikose varto kaip meniu ir išsirenka ko jie nori. Nors ne nuo to turėtų prasidėti, viskas turėtų prasidėti nuo pokalbio su gydytoju apie tai, kokios problemos pacientą vargina ir tada kartu kalbėtis kaip tai galima spręsti“, – pastebi gydytojas.
Pasak jo, neretai tenka pacientus atkalbėti nuo tam tikrų procedūrų ir pabrėžia, kad saiko jausmas svarbus ne tik pacientui, bet yra dar svarbesnis ir gydytojui, atliekančiam procedūrą, nes ateina dviejų rūšių klientai – norintys konservatyvių, kuo mažiau matomų injekcijų ir tokių, kurie nori visko kuo daugiau ir kuo ryškiau.
„Kai pacientai ateina su didžiulėmis lūpomis ir sako, kad nori dar – neretai tenka kaip nors nuoširdžiai pasikalbėti ir pacientui paaiškinti kuo tai vėliau gali baigtis. Dažnu atveju mes išvis kalbame apie prileistų medžiagų ištirpdymą, kad pacientas grįžtų į natūralumą“, – sako T. Raudonis.
Vis dėlto, gydytojas pastebi, kad Lietuvoje pastarųjų metų tendencijos grįžta į natūralumą. Daromi išvaizdos pokyčiai yra labai subtilūs, nebėra mados turėti dideles lūpas, išpūstą veidą ir visko kuo daugiau.
„Aš labai noriu tikėti, kad prie to prisideda ir šiek tiek griežtesni reklamos įstatymai, nes vis dėlto yra draudžiama rodyti pacientų prieš/po rezultatus viešai, ką, deja, iki šiol vis dar daro daugelis klinikų“, – pažymi jis.
