Ne vienas finansų ar ūkio ministras ir politikas šešėlinei ekonomikai Lietuvoje skelbė kovą, žadėjo papildyti biudžetą šimtais milijonų, tačiau tiek pastangos, tiek rezultatai būdavo kukloki. Daug vilčių sieta su prieš mėnesį pradėtu kasos aparatų kvitų žaidimu.
Vakarai prie kompiuterio
Kaune esančiame Šilainių turguje dešimtus metus dirbanti Elena jau mėnesį iš sūnaus kiekvieną vakarą perima kompiuterį į savo rankas ir atsiverčia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapį, kuriame dalyvauti loterijoje registruojami kvitai.
„Pirmomis dienomis reikėjo daugiau nei valandos, bet dabar kartais užtenka ir pusvalandžio“, – juokėsi Elena.
Moteris pasakojo kasdien prie savo prekystalio turguje pirkėjams išduodanti kelis šimtus kvitų, o šeštadieniais – du kartus daugiau. „Juos pasiima maždaug kas antras pirkėjas. Seniau paliktus kvitus išmesdavau, o dabar dalį jų registruoju. Ar elgiuosi blogai? Tuo neužsiimčiau, bet mano atlyginimas vos perkopia minimalų. Jeigu loterijoje laimėčiau, pirmiausia vaikams nupirkčiau batus, drabužėlių“, – sakė pašnekovė.
Tačiau kol kas kvitų žaidime Elenai nesiseka. Paklausta, kodėl kvitus pasiima tik kas antras pirkėjas, moteris sakė, kad žmonėms svarbiausia pamatyti, jog kvitas atspausdintas, įsitikinti, kad pardavėjas moka mokesčius. Daugeliui to ir užtenka. O kvitų, pasak moters, neima dauguma vyresnio amžiaus pirkėjų – jie nemoka naudotis kompiuteriu, taigi ir kvitų loterijoje nedalyvauja. Taip pat kvitus dažniau palieka vyrai. „Matyt, jie mažiau linkę svajoti“, – juokdamasi aiškino Elena.
Sąmokslo teorija
Žaliakalnio turguje ūkininkų pasamdytas jų produkcija prekiauti senjoras Juozas kasos aparato neturi, nes ir neprivalo turėti. Tačiau Juozas turi nuomonę apie kvitų loteriją.
„Gudriai valdžia sugalvojo. Kodėl kasos aparatus turintys kai kurie turgaus prekeiviai nenori spausdinti kvitų? Todėl, kad viršiję nustatytą apyvartos ribą kai kurie priverstinai taptų PVM (pridėtinės vertės mokesčio – red. past.) mokėtojais, o tokiu atveju jiems būtų sunkiau konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais, sutaupančiais iš masto ekonomijos“, – sąmokslo teoriją nupiešė Juozas.
Tačiau jis teigė suprantąs, kad mokesčius privalo mokėti visi, taigi ir smulkieji prekiautojai.
„Blogai, kad stambieji prekybos tinklai – ne VMI dantims. Nustatykite tokius mokesčius, kad rinkoje vietos užtektų ir stambiesiems, ir smulkiesiems prekybininkams, tada niekas nepriekaištaus“, – patarė Juozas.
Be kvito – pigiau
Žvirblis rankoje ar briedis girioje? Kai prekybininkas paklausia, kaip pirkėjas norėtų atsiskaityti – pigiau, bet be kasos kvito, ar brangiau, bet su kvitu, – dažnas pasirenka pirmąjį variantą. Ne paslaptis, kad prekybininkai yra geri psichologai – įtikinamai skleidžia nuomonę, kad kainos auga ne dėl prekybininkų, bet dėl valdžios kaltės. Todėl pirkėjams neretai siūlo sudaryti sąmokslą – nemokėti mokesčių. Kai kurie pirkėjai susigundo – ne visi supranta, kad mokesčiai mokami ne valdžiai, ne Seimui, ne prezidentei, bet valstybei, t. y. mums visiems, kiekvienam.
Eidami iš Žaliakalnio turgaus užsukame į Savanorių prospekte veikiančią cheminę drabužių valyklą. Beje, šiame prospekte yra net septynios cheminės drabužių valyklos. Jos mus domina, nes kvitų loterijoje dalyvauja ir už paslaugas gauti kvitai.
„Kokia loterija? Mes visada duodame kvitus, nes pagal kvitą žmogus atsiima drabužį, o ką su juo paskui daro – kiekvieno asmeninis reikalas“, – sakė drabužius priimanti Viktorija ir patarė pažeidėjų ieškoti spaudos kioskuose.
Užsukame į vieną iš jų, šalia valyklos. Tiesą sakant, šiais laikais tų kioskų net nevertėtų vadinti spaudos kioskais, nes spauda juose užima tik nedidelę prekybos dalį. Nors spaudos kioskuose gauti kvitai loterijoje nedalyvauja, tačiau Viktorija buvo teisi. Nusiperku puodelį kavos ir žurnalą, tačiau kvito negaunu. Išvydusi klausiantį mano žvilgsnį pardavėja sako: „Šiandien stringa kasos aparatas.“
Galimi smūgiai kontrabandai
Savanorių prospekte lipu į maršrutinį taksi. Paskutinį kartą bilietuko negavau prieš 6–8 metus, tačiau vis dar kam nors ir kur nors Lietuvoje tai nutinka. Tiesa, už pervežimo paslaugas gauti kvitai loterijoje nedalyvauja. Taip pat negalima registruoti kvitų už degalinėse įsigytus produktus. O gal nors vienas iš šimto, perkančių kontrabandinius degalus, dėl galimybės dalyvauti kvitų žaidime pasirinktų legaliai parduodamus degalus?
Vieša paslaptis, kad pusė Dzūkijos rūkalių traukia kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos.
„Gal reikėtų į loteriją įtraukti kvitus už visose parduotuvėse įsigyjamas cigaretes? Bet ar tokio masalo užteks? Pavyzdžiui, kontrabandinės cigaretės už legaliai parduodamas yra pigesnės net 30–50 procentų“, – mintyse skaičiuoja mėtinį dūmelį pučiantis daugiškis Vincas.
Kaimynai jau pradėjo į Lietuvą vežti ir degtinę. Gal kontrabandinės degtinės upelių sumažėtų jeigu nusipirkęs butelį svaigalų galėtum dalyvauti loterijoje? Deja, tokiam sumanymui tikriausiai kategoriškai prieštarautų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Būsimi taikiniai
Rengiant loteriją gyventojai buvo raginami reikalauti kvitų ir iš kirpėjų. Tačiau dauguma jų dirba su verslo liudijimais, taigi kasos aparatų neturi. Tiesa, klientui pareikalavus ir turintieji verslo liudijimus privalo išrašyti čekį už atliktus darbus bei gautus pinigus. Užsiimantieji individualia veikla pagal pažymą dažniausiai turi išrašyti sąskaitą, privalo tvarkyti išrašytų ir apmokėtų sąskaitų apskaitą (pajamų ir išlaidų žurnalą), o pasibaigus metams šias sumas deklaruoti. Bet tokie čekiai ar kvitai irgi negalėtų dalyvauti loterijoje.
Dėl tų pačių priežasčių kvito už paslaugas negausite ir iš kai kurių odontologų.
„Dantis jau daug metų gydausi privačiai, tačiau kvito prašyti nedrįsčiau“, – sakė „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas garliaviškis Liudas Kraujelis.
Kvitų žaidimo rengėjai buvo nusitaikę ir į automobilių remonto dirbtuves, bet dabar šis sumanymas subliūško.
„Remonto įmonės ir seniau duodavo kvitus, jų neduoda smulkieji remontininkai, dirbantys su verslo liudijimais. Žmonės nenusižengia įstatymams, bet klientai to nežino, todėl mano, kad jie apgaudinėja valstybę, nemoka mokesčių“, – sakė kaunietis Virginijus Krasnickas.
Pirmieji laimėtojai
VMI skelbė, kad kvitų loterija vyks ribotą laiką. Negalutiniais duomenimis, kol kas numatytas trejų metų terminas. Ar galime daryti išvadas po pirmojo mėnesio?
„Per pirmąjį mėnesį užregistruota daugiau kaip 222 tūkst. kasos aparato kvitų: 120 tūkst. kvitų gauta už paslaugas ir 102 tūkst. – už įsigytas prekes turgavietėse“, – pasakojo VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
Šių metų sausio 2 d. laimėtas ir 5 000 eurų vertės didysis prizas, kurio laimėtojas bus skelbiamas kartą per mėnesį. Dar po 10 piliečių kiekvieną savaitę laimėjo po 200 eurų. Taigi per mėnesį paskelbtas 41 laimėtojas. Kaip ir tikėtasi, daugiausia laimėtojų yra Kaune ir Vilniuje – atitinkamai 8 ir 7 laimėtojai. Po du prizus laimėjo Mažeikių, Jonavos ir Ukmergės gyventojai. Laimėtojų pavardės kol kas neskelbiamos. Kodėl? Štai kaimyninėje Lenkijoje 2015-aisiais kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad automobilį laimėjo buvusi finansų viceministrės kolegė.
Lietuvoje metinis prizinis fondas – apie 173 tūkst. eurų. VMI primena, kad prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami, atsižvelgiant į finansavimą.
Kitų šalių patirtis
Lietuva ne pirmoji, bet viena pirmųjų ES sumanė rengti kvitų žaidimą. Tokias loterijas pastaraisiais metais ES rengė Lenkija, Slovakija, Malta, Portugalija, Graikija, Kroatija. Vienose šalyse loterija yra tęstinė, kitose rengiama tik tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, Kroatija organizavo kelias PVM loterijas, tačiau nereguliariai ir gana nedideliu lygiu – dažniausiai kaip dalį nacionalinių edukacijos kampanijų, siekiančių didinti sąmoningumą.
Pietų Korėjoje čekių loterija vyko kelerius metus, bet kai vartotojų įsitraukimas pasiekė norimą lygį, žaidimas buvo nutrauktas.
Tokio pobūdžio loterijų pradininkas yra Taivanas – čia loterija buvo organizuota dar XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje.
Lietuvoje žaidime dalyvauja kvitai, gauti turgavietėse bei už paslaugas, o štai kaimynai lenkai buvo pasirinkę platesnę rinką – suskaičiavo, kad net 80 proc. visų žaidime užregistruotų kvitų sudarė išduoti maisto prekybos tinkluose. Priminsime, kad Lenkijoje kvitų loterija rengiama nuo 2015-ųjų spalio. Pradžia buvo įspūdinga – pirmaisiais mėnesiais žaidime dalyvaudavo net po 15–17 mln. kvitų. Vėliau entuziazmas prislopo. Pavyzdžiui, Slovakijoje kvitų loterijos dalyvių skaičius per 6 mėn. sumažėjo net 4 kartus. Ekspertai mano, kad kvitų loterija – trumpalaikė poveikio priemonė. Jeigu nekeičiamas požiūris į sistemines šešėlio priežastis, ilgalaikių rezultatų tikėtis neverta.
Kokie rezultatai
Apie kvitų žaidimo rezultatus jų rengėjai dažniausiai kalba užuolankomis. Kaip informavo Lenkijos finansų ministerija, iš dalyvauti loterijoje atrinktų sektorių surinkta apie 13 proc. daugiau PVM, bet nėra garantijų, kad tai tik kvitų žaidimo įtaka. Vis dėlto akivaizdu, kad ilgalaikiu požiūriu kvitų žaidimas valstybei nėra nuostolingas. Tokią išvadą galime padaryti iš Lietuvoje atliktų apklausų rezultatų. Pavyzdžiui, iki kvitų žaidimo gauti pirkimo kasos kvitą pageidaudavo 62 proc. apklaustų lietuvių pirkėjų, o paskelbus kvitų žaidimą tokių pirkėjų buvo jau 75 proc., arba 13 proc. daugiau.
„Remdamiesi apklausų duomenimis atlikome skaičiavimus. Jie rodo, kad kvitų žaidimo taikymas vien viešojo maitinimo sektoriuje per metus galėtų generuoti apie 7 mln. eurų papildomų PVM pajamų“, – teigė R.Puncevičius.
Ar lietuviams užteks dabar numatyto dydžio prizų?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad vartotojams reikia daugiau motyvacijos: „Turi atsirasti ir finansinė paskata, ir rizika tiems, kurie dalyvauja šešėliniuose sandoriuose, taip pat visada derėtų stengtis mažinti mokesčių naštą. Tai sumažintų ir mokesčių vengimo patrauklumą.“
