Nuo vasario mėnesio pradžios į potvynio vietą atvykę kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno per keturis tūkst. gyventojų.
Kariai Šilutės rajono potvynio rajone liks iki balandžio mėnesio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai.
Pamaryje pakilus vandens lygiui Lietuvos kariuomenė pradėjo teikti paramą Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, atsižvelgdamas į gautą Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą, nuo vasario 2 d. aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas.
Karių veiksmai derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnais ir Šilutės rajono administracija. Taip pat esant būtinybei gali būti pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos buvo aktyvuotos 2010 m. kovo mėn., kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 m. pradžios.
2018 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai - apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono.
Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.
