Patirtą žalą vyras įvertino taip: 7 tūkst. eurų neturtinė ir 900 eurų turtinė. Ieškinyje jis nurodė, kad 2023 m. dienos chirurgijos stacionare jam buvo atlikta polipektomijos operacija.
Chirurgas pašalino kelis storosios žarnos darinius. Operacijos metu buvo pradurta storoji žarna. Dėl šio įvykio ieškovas buvo hospitalizuotas, jam buvo užsiūtas žarnos įplyšimas. Po operacijos Gediminas nuolat kentė pilvo skausmus, negalėjo dirbti paprasto fizinio darbo, teko nuolat lankytis poliklinikoje, konsultuotis su chirurgais.
Todėl vyras kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri ieškovo prašymą atlyginti jam patirtą žalą atmetė. Ieškovo teigimu, komisijos sprendimas buvo grindžiamas specialisto išvada, kuri buvo prieštaringa ir nelogiška.
Specialistas teigė, kad kolonoskopija atlikta tinkamai ir tuo pačiu metu nurodė, jog žarnyno paruošimo kokybė chirurgo aprašyme nenurodyta, neaprašyta polipų šalinimo metodika. Akivaizdu, kad šis klausimas yra aktualus nustatant perforacijos mechanizmą, vertinant gydytojo kvalifikaciją ir jo praktinius įgūdžius.
Pralaimėjimas pirmojoje instancijoje
Vis dėlto, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. Gedimino ieškinį atmetė. Anot teismo, informacijos gavimą ir sutikimą atlikti polipektomiją ieškovas patvirtino savo parašu paciento sutikime chirurginei operacijai ir nuskausminimui.
Teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 3 d., tyrimo dieną 8 val. ieškovui buvo atlikta polipektomija. Medicininiuose dokumentuose (išraše) nurodyta, kad po polipektomijos paciento būklė buvo stabili, nusiskundimų pacientas neišsakė, todėl 11 val. pacientas išleistas į namus.
Išleisdamas pacientą į namus, gydytojas įteikė paciento, išvykstančio iš dienos stacionaro po atliktos procedūros (operacijos), atmintinę. Ieškovas kitą dieną dėl pilvo skausmų ir karščiavimo iki 38,5 laipsnių kreipėsi į ligoninę. Ten jam atlikta papildoma operacija.
Ekspertas paaiškino, kad dėl kiekvieno žmogaus žarnos ypatumų, polipų įvairovės, polipus šalinant tiesiog gali įvykti įplyšimas, kurio chirurgas negali pastebėti. Ištyrus pooperacinių komplikacijų atvejus, nustatytas 1,5 proc. panašių kaip ieškovo įplyšimų po kolonoskopijos.
Ekspertas paaiškino, kad įplyšimas nėra klaida, o komplikacija. Ekspertas patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra klaidos, pacientas išleistas namo nesant jokių indikacijų dėl žarnos įplyšimo.
Teismas pažymėjo, kad ekspertizės išvadoje nustatyta, jog įstaiga organizacinėmis priemonėmis išvengti perforacijos negalėjo, o ieškinyje nurodyti kaip operacijos pasekmė tam tikri sveikatos sutrikimai yra diagnozuoti iki operacijos.
Todėl teismas konstatavo, kad nei 2023 m. gegužės 3 d., nei 2023 m. gegužės 4 d. gydytojų suteiktos paslaugos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su įrodinėjamomis pasekmėmis. Byloje nustatyta, kad suteiktos paslaugos buvo kokybiškos.
Pateikė apeliaciją
Ieškovas netrukus kreipėsi su apeliaciniu skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Anot jo, paciento sutikimo chirurginei operacijai atlikti ir nuskausminimui pasirašymas buvo visiškai formalus veiksmas. Pasirašyto sutikimo turinio, taip pat ir tokios galimos pasekmės kaip žarnyno perforacija, esmės niekas neaiškino.
Be to, ieškovas blogai moka lietuvių kalbą. Teismo sprendimas grindžiamas argumentais „mažai tikėtina“, tačiau tokios išvados gali būti padarytos tik surinkus patikimus įrodymus.
Anot Gedimino, ekspertas nurodė, kad perforacijos rizika atliekant tokio pobūdžio operacijas sudaro 1,5 proc. Kitaip tariant, statistiškai žarnyno perforacijos išvengiama 98,5 proc. atvejų.
Ekspertas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tik kas 900-asis pacientas gali patirti komplikaciją, analogišką ieškovo komplikacijai. Visgi buvo prieita prie išvados, kad žarnyno perforacija tokiais atvejais yra neišvengiama. Tokia išvada neatitinka logikos ir todėl yra atmestina.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimo operaciją atlikusio chirurgo aplaidumo, vertindamas atliktos operacijos eigą ir rezultatus, atmetė prašymą apklausti patį operaciją atlikusį chirurgą. Objektyviai tik jis vienintelis galėtų išaiškinti visas jo veiksmų vertinimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai juos įvertinti.
Chirurgo neapklausė ir komisija. Toks procesinis aplaidumas lėmė tiek komisijos, tiek teismo klaidas tikrinant ir vertinant surinktus byloje faktinius duomenis. Teismas taip pat atmetė prašymą išreikalauti duomenis apie chirurgo darbo krūvį, todėl nebuvo galima įvertinti, ar Karoliniškių poliklinika, organizuodama chirurgo darbą, suteikė jam pakankamą laiką operacijai atlikti, ar chirurgas nebuvo priverstas operacijos atlikimo metu skubėti.
Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas iki šiol jaučia fizinį skausmą pilve, negali dirbti net lengvo fizinio darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jaudindamasis dėl savo sveikatos.
Visas aplinkybes įvertinęs Lietuvos apeliacinis sprendimas priėmė Gediminui palankų, tačiau toli gražu dar ne galutinį sprendimą. Nuspręsta Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau šios istorijos atomazgos dar teks palaukti.
