Seimas antradienį pritarė Vyriausybės ataskaitai. Už tokį sprendimą balsavo 59, prieš 33, susilaikė 4 parlamentarai.
Diskusija dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos Seime vyko vangiai. Jų metu valdantieji Vyriausybės ataskaitą gyrė, opozicija kritikavo, tačiau parlamentarus buvo atvirai buvo apėmęs nuobodulys. Seimas praėjusiais metais nepritarė Vyriausybės veiklos ataskaitai, tačiau jokių teisinių ar politinių pasekmių tai neturėjo.
Europos Komisijos perspėjimas dėl krizės – argumentas kritikuoti Vyriausybės ataskaitą
Vakar išplatinta žinia, jog Europos Komisija prognozuoja Lietuvai ekonominę krizę, tapo papildomu argumentu parlamentinei opozicijai diskusijoje, kuri antradienį vyks Seime dėl Vyriausybės ataskaitos už praėjusius metus.
Konservatorius Audronius Ažubalis portalui “Balsas.lt” sakė, jog į krizę buvo einama ilgai ir nuosekliai. Tvirtais žingsniais į tą pusę esą buvo žygiuota dar Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybės laikais. “Prisiminkime tiek Pasaulio banko perspėjimus, tiek tą faktą, kad mums neleido įsivesti euro. Reakcija į tai buvo dirbtinai pikta, nes socialdemokratų Vyriausybė niekada nuoširdžiai to ir nesiekė. Bet pats sprendimas rodė, jog mūsų ekonominis augimas vertintas kaip netvarus”, - aiškino A. Ažubalis.
Šiame kontekste Vyriausybės ataskaitą A. Ažubalis vertino kaip eilinio buhalterio konstatuojamąjį raštą įmonės vadovui, kur net neįvardintos problemos, nenurodyti jokie sprendimo būdai.
Darbo partijai atstovaujantis parlamentaras portalui “Balsas.lt“ sakė, kad jam krizės požymiai akivaizdūs ir be Europos Komisijos pasufleravimo. „Statybos, tekstilės ir baldų pramonės sektoriai patiria nuosmukį arba netrukus su juos susidurs.
Nekalbant apie nekilnojamojo turto rinkos problemas“, - dėstė K. Daukšys. Paklaustas, kaip vertina Vyriausybės veiklą krizės akivaizdoje, parlamentaras buvo lakoniškas. „Premjeras sako, kad kainos nukrito dvidešimčia procentų“, - juokavo darbietis.
Ekonomikos ir monetarinių reikalų komisaras Choakinas Almunia Lietuvos radijui vakar sakė, jog Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, šiais metais dar išsilaikys apie 6 proc. augimas, tačiau vėliau jis smuks.
Komisaro teigimu, Lietuvos ekonomika perkaito – buvo labai daug investuota į namų statybos sritį, neadekvačiai augo paskolų teikimas, todėl dabar laukia nuosmukis.
Lietuvoje kitais metais infliacija sumažės iki 7 proc., tačiau vis tiek bus beveik dvigubai didesnė nei sulėtėjęs ekonomikos augimas.
Valdantieji ir opozicija pateikė dvi rezoliucijas
Tuo tarpu Seimo valdantieji pateikė tvirtinimui rezoliuciją, kurioje Vyriausybės veiklos ataskaitai būtų pritarta. Projekte konstatuojama, esą 2007 m. Lietuvos Vyriausybė įvykdė Vyriausybės programoje iškeltus uždavinius. „Šalyje išliko bendrojo vidaus produkto augimo tempai, priimti sprendimai išlaikyti Lietuvą branduoline valstybe, išmokėti gyventojams nuvertėję indėliai, padidintos pensijos bei valstybės remiamos pajamos, padidintos motinystės pašalpos, prailgintos apmokamos vaiko priežiūros atostogos, gerėjo demografinė situacija“, - sakoma projekte.
Projekte Vyriausybės nuopelnu skelbiama tai, kad šalyje mažėjo nedarbas, sparčiai augo vidutinis darbo užmokestis, didėjo gyventojų perkamoji galia ir vartojimas. Pastebima, kad per 2007 m. Lietuvoje padaryta pažanga diegiant elektroninę valdžią ir plečiant interneto prieigą, ypač kaimo vietovėse, nebeauga emigracija, vis daugiau tėvynainių grįžta į Lietuvą.
Projektą Seime pristato Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Vaclovas Karbauskis.
Alternatyvų rezoliucijos projektą pristatė Liberalų sąjūdžio atstovas Algis Kašėta. „Atsižvelgdamas į neįvykdytų Vyriausybės programoje nurodytų pirmaeilių darbų gausą bei šiai Vyriausybei veikti likusio laikotarpio trukmę, ragina Vyriausybę nurodyti likusio jos veiklos laikotarpio prioritetinius darbus ir užtikrinti jų realų įgyvendinimą“, - sakoma projekte. Tarp minėtų neįvykdytų darbų projekte minima tai, kad Vyriausybė esą neužtikrino, jog Lietuva turės branduolinę jėgainę, nevykdė ekonomikos reformų skatinant gamybą ir plečiant paslaugas, neįgyvendino socialiai orientuotos rinkos ekonomikos modelio.
Pabrėžiama, kad nebuvo užtikrintas skaidrus Europos sąjungos lėšų panaudojimas, Vyriausybė kaltinama atskirų prekybos tinklų protegavimu. Gyventojų pajamų mokesčio našta ne tik kad nebuvo mažinama, bet buvo priešinamasi bet kokiems siūlymams tai daryti, o įvykdytas formalus jo sumažinimas esą buvo „surytas“ infliacijos.
Pasak A. Kašėtos, liko neužtikrinta tolygi regionų (apskričių) plėtra, išlieka atotrūkio tarp atskirų Lietuvos vietovių didėjimo tendencija.
Vyriausybei priekaištaujama, jog nepasiektas proveržis įgyvendinant svarbiausius infrastruktūros projektus (elektros tiltai per Lenkiją ir Baltijos jūrą, Via Baltica, Rail Baltica). Šių projektų, o ypač elektros tiltų per Lenkiją ir Baltijos jūrą projekto, vangus įgyvendinimas, anot rezoliucijos, kelia grėsmę nacionaliniams interesams.
Diskusijų metu posėdžio pirmininkas ne kartą prašė tylos, o parlamentaras Petras Gražulis reikalavo, kad premjeras nevaikščiotų iš salės ir liautųsi kalbėjęs telefonu bei klausytųsi, ką kalba Seimo nariai.
Po svarstymo parlamentarai 57 balsais prieš 36 pasirinko valdančiųjų rezoliuciją ir ją patvirtino be pataisų.
