„Teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Ingridos Šimonytės kanddatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas“, – tepasakė G. Nausėda.
Prezidentas nepateikė nei motyvų, nei argumentų – toks pristatymas Seimo narių buvo sutiktas triukšmingomis reakcijomis.
„Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti – nepaisant lakoniško pristatymo“, – pastebėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kaip ir prezidentas, kandidatė į premjeres taip pat tikino neketinanti daugžodžiauti. Anot I. Šimonytės, per šią kadenciją parlamentarai galėjo įvertinti, ar ministrės pirmininkės pareigos yra jai tinkamos.
„Turbūt jau būtų šiek tiek komiška man prisistatinėti, tarsi aš pretenduočiau į šias pareigas 2020 m. pabaigoje po Seimo rinkimų, turint mintyje, kad Lietuvos Respublikos Seimo eiliniai rinkimai bus po trijų mėnesių ir naujo ministro pirmininko kandidatūros teikimas yra susijęs iš esmės su įgaliojimų grąžinimu, numatytu pagal Konstituciją dėl prezidento priesaikos. Tai aš labai ilgai nekalbėsiu. Mieliau atsakysiu į jūsų klausimus“, – iš parlamento tribūnos kalbėjo I. Šimonytė.
„Daugiau nei tris su puse metų šias pareigas einu. Tai, manau, jau turėjote progą turėti nuomonę apie tai, kiek aš šioms pareigoms tinku ar netinku“, – tikino ji.
I. Šimonytė parlamentarams priminė, jog spalį laukia eiliniai Seimo rinkimai. Todėl politikė likusiai Ministrų kabineto kadencijai kelia pagrindinį tikslą – užbaigti Vyriausybės darbus.
„Dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turi būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu – tiek nacionalinio švietimo susitarimo (…), tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimo“, – dėstė kandidatė į premjeres.
„Ir energetikos srityje esminis darbas, kuris bus visiškai baigtas 2025 m. vasarį, tačiau procesas turi dvi stadijas ir viena iš jų vyks artimiausiu metu – būtent Lietuvos ir Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės BRELL sistemos ir atitinkamai pasirengimas nuo vasario 5 d. tapti kontinentinės Europos tinklų sudėtine dalimi“, – pažymėjo ji.
„Visus šiuos darbus planuojame atlikti ir pabaigti. Todėl kažkokių didelių ambicijų čia pristatinėti neketinu“, – pridūrė I. Šimonytė.
Sulaukė klausimų apie „prezidento šypsenėlę“
Posėdžio metu kandidatė į Vyriausybės vadoves atsakė į parlamentarams kilusius klausimus. Seimo nariai domėjosi tiek apie situaciją švietimo sektoriuje, tiek dėl II pakopos pensijų sistemos. Tiesa, I. Šimonytė sulaukė klausimų ir apie „prezidento šypsenėlę“.
„Ir ką reiškia ta prezidento šypsenėlė, kaip jūs manote, pateikus jūsų kandidatūrą į premjeres?“ – klausė Mišrios grupės Seimo narys Artūras Skardžius.
„Skirtingai nuo jūsų, aš neleidžiu sau intepretuoti kitų šypsenėlių ar ieškoti kitų paslėptų prasmių, ten kur nėra mano darbas. Ir aš šito nedarysiu“, – atkirto premjerė.
Tuo metu kitas Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas atkreipė dėmesį, jog visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe bei ministre pirmininke yra labai žemas.
„Tai, matyt, yra iki šiol vykdytos politikos pasekmė. Koks jūsų planas per artimiausius kelis mėnesius pataisyti šią situaciją?“ – klausė politikas.
„Manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi apklausomis savo darbe, greičiausiai nedrįstų daryti iš viso nieko, nes visą laiką bijotų kam nors nepatikti. Mano supratimu, nėra tikresnės apklausos už Seimo arba kitus rinkimus. Manyčiau, kad tai, jog prezidento rinkimuose už mane balsavo 300 tūkst. žmonių, rodo, kad aš turiu pakankamą visuomenės pasitikėjimą“, – atsakė I. Šimonytė.
Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė kėlė klausimus dėl, anot jos, žlugusių Ministrų kabineto reformų.
„Tarkime, jūsų pačios pristatyta policijos reforma, Viešojo saugumo tarnybos reforma, kuriai galiausiai nepritarė ir konservatorių frakcijos atstovai. Turėjome ir mokesčių reformą, kuri mirdama nusinešė ir krūvą RRF lėšų. Dėl ko jūs, užuot taręsi, kreipėtės į Teisingumo Teismą ir priskundėte Europos Komisiją. Tai, vis dėlto, ar nemanytumėte, kad reikėtų likusį kadencijos laiką keisti savo retoriką ir įnešti daugiau tarimosi, užuot kartais demonstravus ganėtinai liūdną aroganciją?“, – klausė Mišrios Seimo narių grupės atstovė.
„Visko pasitaiko visoms Vyriausybėms. Noriu priminti tos Vyriausybės, kurios kadencijoje jūs buvote įvairių komitetų pirmininkė, Urėdijų reformą – kur labai didelei frakcijai tuo metu nepavyko susitarti ir reikėjo pasitelkti Tėvynės sąjungos balsus tam, kad ta reforma būtų patvirtinta. (…) Man labai gaila, kad jūs visą laiką iš atskirų atvejų bandote daryti apibendrinančias išvadas. Bet čia yra jūsų teisė“, – apibendrino kandidatė į premjeres.
Penktadienį Vyriausybei grąžinus įgaliojimus naujai prisiekusiam perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, antradienį I. Šimonytė tikrinasi pasitikėjimą Seime.
Dėl prezidento teikiamos I. Šimonytės kandidatūros į ministrės pirmininkės postą parlamentarai ketina apsispręsti vakarinio posėdžio metu. Jos kandidatūrai bus pritarta, jeigu konservatorę parems daugiau kaip pusė Seimo narių. Tiesa, prieš tai politikė susitiks su opozicinių partijų frakcijomis, atsakys į parlamentarų keliamus klausimus.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
