Tik konservatoriai [pirmininke Degutiene] dar galejo isgelbet sali . O dabar darbieciai su socdemais visai nugalabys . Patikekite komunisteliai prakeikti .

Kas klausėsi Seimo narės Loretos Graužinienės, kaip Seimo pirmininkės kandidatės prisistatymo kalbos, galėjo dar kartą įsitikinti, kad ši moteris nelabai jaučia savo asmeninių dalykinių savybių visumą. Kaip sakoma, bando sėsti ne į savo roges. Neimponavo jos skaitymas iš lapelio , kurį prelegentė susirašė naktį bibliotekoje, kaip sakė, apgalvodama kiekvieną žodį. Žinoma, tai atrodė geriau, negu kad caro Petro I-ojo bojarinai skaitydavo savo raštininkų surašytas gražbylystes. Ne veltui Rusijos caras uždraudė tą daryti ir liepė kalbėti savo žodžiais, kad kiekvieno kvailumas matytųsi. (čtob duren každovo byla vidna).

Lietuva ne Rusija ir čia dabar kiti laikai. Nors ir aiškino L.Graužinienė apie autoritarizmo pavoju, bet noras klausytojams suvokti kalbančiojo gebėjimus nekvepia jo negerbimu. To labiau, kad Seimo pirmininko - spikerio darbas reikalauja ekspromtinės orientacinės raiškos. L.Graužinienė netgi po savo perskaitytos kalbos pabrėžė, kad jos kalbos esminis sakinys buvo – kad ji "kviečia Lietuvą valdyti kitaip".

LR Konstitucijos ir įstatymų nuostatas dera gerbti visiems. Žinant, kad "Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas" (iš 77 str.) verta suvokti ir šio posto asmens atsakomybę prieš visus ir už viską. Jei prezidentė D.Grybauskaitė žiūrėjo su didesniu nepasitikėjimu į teismo procesę įklimpusios Darbo partijos vadovus ir šios partijos siūlomus kandidatus į ministrų postus, tai toks požiūris taip pat yra šalies vadovės kompetencijoje. L.Graužinienė buvo ir yra ne šiaip eilinis tos partijos narys, o viena iš V.Uspaskich partijos artimos aplinkos. Ilgą laiką ją buvo galima laikyti netgi "dešiniaja ranka", kol tos pozicijos neužėmė "jaunėlis" V.Gapšys. Manau, kad daug kam buvo gėda stebėti tą spaudos konferenciją, kuri įvyko "Komsomolskaja pravda" redakcijoje ir kur L.Graužinienė nepagarbiai kalbėjo apie mūsų šalį. Panašių įtartinų pavyzdžių buvo ne vienas. Gėlės sugrįžusiam partijos lyderiui - gražu. Tačiau tas gražumas nublanksta, žinant, kad V.Uspaskich, apsimetęs politiniu, Lietuvoje persekiojamu disidentu,prašėsi Rusijos pilietybės Maskvoje. Kiek teko susipažinti su vieša informacija, V.Uspaskichui paskelbtas nuosprendis ne politinėje, o kriminalinėje byloje už sukčiavimą. Teismo nutartis nesustabdyta, todėl labai keistai atrodo, kad V.Uspaskich, jau neužimdamas jokio svarbaus posto Seime , Vyriausybėje ar Darbo partijoje, kviečiams į TV laidą taip, lyg jo statusas būtų nepasikeitęs. O gal taip ir yra, kaip liaudis šneka: "partija vienoje Viktoro kišenėje, o jos akcijos kitoje". Gal ir laidos vedėjas taip manė, kviesdamas į laidą su Seimo opozicijos lyderiu A.Kubiliumi. Kaip ten kas bevertintų, V.Uspaskich yra nuteistasis, laukiantis galutinio Apeliacinio teismo sprendimo. Šiaip jau, dažniausiai, nuteistieji to sprendimo laukia nelaisvės vietose. Netgi kalinio dalyvavimas Apeliaciniame teisme nėra būtinas. Vėlgi liaudies išmintis sako, kad "anksčiau sėsi, anksčiau išeisi". Jei byla nebūtų buvusi kelis metus vilkinama, tai šiuo metu V.Uspaskich gal jau būtų galėjęs rašyti prašymą paleisti iš nelaisvės anksčiau teismo nuosprendžio termino už gerą elgesį. Pasaulio šalyse yra įvairių atvejų. Vienur, koks S.Berluskoni, būdamas ir stambiu žiniasklaidos magnatu, laikosi iki paskutiniųjų, o kitur ilgiems metais nuteisiami ir atlieka bausmes buvę prezidentai ar premjerai. Gyvenimas dėl to ten nesustoja...

Tikėtis, kad L.Graužinienė nebus labai paklusni "toje kišenės priklausomybėje" - vargu ar galima. Manau, kad nuolankusis V.Gedvilas buvo šia prasme šiek tiek laisvesnis.

Sunku net patikėti, kad taip tenka išreikšti nuomonę apie kai kuriuos Lietuvos politikus po 23 Nepriklausomybės metų. Net nežinau ar jau pradėta rišti ta šluota, kuria savo kiemą šluosime. Jei liksime po vieną žagarą, tai sulaužys mus ir į pakurą sumes šalnoms prasidedant. O tada kaip? Vėl teks naujo ledonešio laukti?

labai liūdna ir apgailėtina. Gėda už tokius pasirinkimus.

Dar raskime bobą Premjero pareigoms. Galėsim tik stiliaus ir mados problemas aptarinėti visą dieną. Na o tarp vyrų Seime - suirutė. Vieni nori Valdovų rūmų,kiti, kaip suprakaitavęs Kubilius ir AIDS sugraužtas Žilinskas, atominės elektrinės. Bet visko būna pasaulyje. Pavyzdžiui, medūzos priverčia sustabdyti švedų branduolinį reaktorių [1].
Niekad nežinai, kas atsitiks su šiais pavojingais žaislais. Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Y

anai kokį klausimą beužduoda kas, tai ji jai lieptą farzę "apie naują erą" kartoja, vargšė moteris

Dieve padek siai saliai :)))

Seimo pirmininkė apie Venckienės apkaltą: kol prokuratūra neatliks savo darbo, į Seimą šis klausimas nebus perkeltas. Matosi, kad Graužinienė turi stuburą.

Viena iš pagrindinių koncervatorių įdėjų:
Socialinė stratifikacija – tai socialinių darinių, kurių atstovai naudojasi nevienodu valdžios ir materialinių vertybių, teisių, pareigų ir privilegijų bei prestižo turėjimo lygiu, egzistavimas vienoje ar kitoje visuomenėje. Tai socialinių padėčių hierarchija, kuri rodo nelygių turto, galios ir prestižo pasiskirstymą visuomenėje, ir kurios dėka ši nelygi padėtis perduodama iš kartos į kartą. Yra du socialinės stratifikacijos aiškinimai – funkcionalistinis ir konflikto teorijos.
Funkcionalistų teigimu, socialinę stratifikaciją lemia tam tikros veiklos rūšies vertinimas kiekvienoje konkrečioje visuomenėje ir žmonių nevienodi gabumai. Funkcionalistai teigia, kad stratifikacija yra neišvengiama visuomenės egzistavimo prielaida, ji priskirta teisėtai, kyla iš visuomenės poreikio susitelkti, palengvina optimalų visuomenės ir individo


funkcionavimą, rodo bendras socialines vertybes ją formuoja socialiniai poreikiai ir jos sistemos keičiasi lėtai – evoliuciniu keliu.
Konflikto teorijos šalininkai teigia, kad stratifikacija egzistuoja todėl, kad tai naudinga žmonėms, kurie kontroliuoja visuomenės gerybes. Kiekvienoje socialinėje struktūroje žmogiškųjų konfliktų pagrindas yra žmonių siekis perskirstyti valdžią. Stratifikacija formuoja galingos socialinės grupės ambicijas ir kyla iš gupių konflikto ir varžybų. Ji tukdo optimaliam visuomenės ir individo funkcionavimui, todėl visuomenė ir individas kovoja dėl valdžios ir galių perskirtymo, siekdamas gauti sau didesnę dalį. Ekonominės valdžios turėjimas neišvengiamai skatina norą turėti politinę valdžią savo rankose. Stratifikacijos sistemos keičiasi revoliuciniu keliu.

SVEIKINAME LORETA,JAU GERIAU DARBIEČIAI,JEGU PRISIDIRBĘ KONSERVAI SU QBILIUMI

Man gėda tokią "žinią" pranešti dukrai, gyvenančiai Vakaruose.. GĖDA