Prieš porą metų Lietuvai prisidėjus prie Šengeno erdvės, pasienyje su Latvija ir Lenkija neliko pasienio kontrolės. Muitinės tarnybos iš pasienio pasitraukė dar anksčiau. Nereikalingi tapo ir milijonus litų kainavę postų pastatai. Dalis jų iki šiol nenaudojami.
Pastarosiomis savaitėmis per buvusį Kalvarijos pasienio postą į Lenkiją važinėjantys tautiečiai įsitikino, kad šioje valstybėje jau pradėti griauti kai kurie pasienio infrastruktūros statiniai. Lietuvos pusėje kol kas - mirtina tyla. Kadaise šio beveik 30 hektarų užimančio posto įrengimas valstybės biudžetui kainavo apie 40 mln. litų.
"Būtų gerai, jei poste atgimtų gyvenimas. Ne toks, koks buvo prieš stojant į Europos Sąjungą. Čia galėtų įsikurti parduotuvės, viešbutis ar dar kas nors. Dabar, žiūrint į tuščius statinius, darosi apmaudu. Europoje esama nemažai pavyzdžių, kaip galima išnaudoti tokius objektus", - LŽ sakė marijampolietis Ignas. Jis labiausiai stebėjosi, kad pasienyje iki šiol nėra tokio elementaraus dalyko kaip turizmo informacijos centras. Lietuvos ir Lenkijos sieną kerta nemažai turistų, tačiau nei pasienyje, nei gretimuose miestuose neužsibūna - važiuoja iki Kauno ar Vilniaus.
Nesusikalba tarpusavyje
"Prašėme, kad dalyje tuščių patalpų buvusiame Kalvarijos pasienio poste būtų įrengtas turizmo informacijos centras, tačiau kol kas iš pastatus valdančios Pasienio kontrolės punktų direkcijos nesame sulaukę jokio atsakymo", - teisinosi LŽ kalbintas Kalvarijos savivaldybės meras Jonas Ščeponis.
Tačiau Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius aiškino, kad jokio prašymo suteikti patalpas iš Kalvarijos savivaldybės nėra gavęs. "Bus patalpų tiek, kiek norės, tik mums turi patys tai pasakyti", - tikino jis.
Dalį griaus, dalies - ne
A.Tvaronavičiaus teigimu, vykstantiesiems per buvusį Kalvarijos kelio postą nereikėtų stebėtis Lenkijos pusėje vykdomais griovimais. Panašūs planuojami ir Lietuvoje, tačiau tam kol kas nėra lėšų.
"Šiuo metu rengiamas detalusis planas, pagal kurį visa teritorija suskirstyta į tris dalis. Vidurinė, nugriovus nenaudojamus namelius, bus skirta būsimam greitkeliui, o kraštinėse teritorijose bus plėtojama ūkinė veikla", - sakė Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas.
Anot jo, taip bus dar paprasčiau kirsti valstybės sieną. Mat šiuo metu tiek atvažiuojantieji į Lietuvą, tiek ir išvažiuojantieji privalo įveikti nemažą lankstą pro buvusius muitinio tikrinimo statinius. Kelią planuojama ištiesinti, kad automobiliai galėtų važiuoti be reikalo nesisukiodami. Kada tai bus padaryta, A.Tvaronavičius pasakyti negalėjo.
Kol kas Kalvarijos poste iš beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų patalpų išnuomota tik apie trečdalį. Vienose jų jau veikia įvairios logistikos bendrovės, automobilių dalių parduotuvė, bankų ar finansinio tarpininkavimo įstaigų atstovybės. Kitose žada įsikurti maitinimo paslaugas pasiūlysianti bendrovė.
Likimas neaiškus
Lietuvai tapus visateise Šengeno sutarties dalyve, nenaudojami liko ir Lazdijų pasienio posto pastatai. Kas jų laukia - nežinia. Mat nesuradusi nuomininkų Pasienio kontrolės punktų direkcija patalpas nusprendė perduoti Turto bankui, kad šis jas bandytų parduoti. Neatsiradus pirkėjų, dalis buvusio posto pastatų gali būti nugriauti.
Tokia lemtis ištiks ar jau ištiko ir ne vieną milijoną litų kainavusius beveik dvi dešimtis buvusių pasienio postų statinių pasienyje su Latvija. Tarp jų ir stambiausią, esantį Saločiuose. Jis niekam kitam netinkamas ir nereikalingas, nes dar prieš šio posto panaikinimą greta buvo įrengti nakvynės namai bei viešojo maitinimo įstaiga.
Kazys Kazakevičius
