Štai ką sako abiturientai:
„Nesu labai patenkintas, stresiukas yra. Daugiau ir nežinau, kaip Dievas duos!“
„Šiek tiek buvo trukdžių, bet, kaip sakant, kurie nori mokytis, tie visko ir išmoksta.“
„Gerai nusiteikęs, viską išmokęs, šimtuką planuojam ir laukiam.“
Laikyti pirmojo brandos egzamino abiturientai į gimnazijos klases eina dengdami veidą medicinine kauke. Kaukių nusiimti nevalia ir viso egzamino metu, kuris trunka kiek daugiau kaip 4 valandas. Abiturientai patikina, kad karantinas iš tiesų sujaukė šiuos mokslo metus, tačiau noro mokytis neatėmė.
Tiesa, kiek abiturientų dėl koronaviruso neatėjo laikyti pirmojo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, kol kas negali atsakyti nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu 5 abiturientai yra izoliacijoje. Dėl egzaminų jie paprašė palikti izoliacijos vietą. Abiturientams teko ne vėliau kaip 48 valandos iki egzamino pradžios atlikti ir PGR testą.
„Taip pat ateiti į egzaminą dėvint ne medicininę kaukę, o respiratorių. Ir, be to, prieš patenkant į egzamino centrą tokie kandidatai turėjo atlikti papildomai greitąjį testą“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Vis dėlto po egzamino dalis kalbintų abiturientų neslėpė džiaugsmo, mat jiems samprotavimo ir literatūrinio rašinio temos pasirodė nesudėtingos. Dvyliktokai per valstybinį egzaminą rinkosi vieną rašinio temą iš keturių galimų. Nemažai kalbintų abiturientų pasirinko samprotavimo rašinį apie žmogaus elgesį grėsmės akivaizdoje.
Tiesa, jie galėjo rinktis ir kitą temą – ką viešiname, o ką pasiliekame sau? Arba literatūros rašinio užduotis – tėvo vaizdinys arba kasdienybės vaizdavimas literatūroje.
Štai ką apie temas mano dvyliktokai:
„Geros, tema pakankamai lengva, pasisekė. Parašiau tai, ką norėjau ir viskas.“
„Parašiau, manau, išlaikysiu, nebuvo sunku.“
„Ėjau paskutinėmis savaitėmis į mokyklą, konsultacijas, tai tikrai labai padėjo.“
„Manau, kad labiau nukentėjo matematika, o lietuvių kalba nebuvo taip sunku nuotoliniu būdu.“
„Po egzamino jau ramiau, nes nebereiks mokytis bent jau lietuvių, o su matematika bus sunkiau.“
Visgi beveik metus nuotoliniu būdu mokęsi abiturientai pripažįsta, kad ruoštis egzaminams nebuvo lengva – kai kurie išgyveno ir stresą, ir įtampą.
„Aš atėjau jau nusigandęs ir vis tiek tas šiurpulys liko. Galbūt nuo temos būsiu šiek tiek nuklydęs. Bet gal bendrai gerai parašiau.“
„Virpa viskas va taip va, galvoju, kada tas laikrodis parodys, kada galėsiu eiti. Šiaip lengvesnės tos buvo nei praeitais metais.“ „Buvau pasiruošusi ateiti ir visiškai susimauti, bet visai geros temos buvo.“
Su mokiniais ir mokytojais nuolatos bendraujantis Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius nuogąstauja, kad nuotolinis mokymasis atsilieps ir egzaminų rezultatams.
Edmundas Grigaliūnas, Žirmūnų gimnazijos direktorius: „Rezultatams tikrai turės įtakos šitas toks mokymosi būdas. Tie vaikai, kurie motyvuoti – mažiau turės praradimų, o tie, kurie ne – tikrai atsilieps jų rezultatams.“
Tiesa, kai kurie mokytojai pripažįsta, kad motyvacijos stingantiems abiturientams koją gali pakišti ne nuotolinės pamokos, o jų pačių nenoras mokytis.
Jolanta Valančienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja: „Kur trūksta motyvacijos, tai čia jau suprantama, kad jos trūksta net ir tada, jei eitume į mokyklą, tai taip pat jos nebūtų to noro ruoštis.“
Iš viso šiemet lietuvių kalbos ir Literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17207 abiturientai, mokyklinį – 9352. O štai koronavirusu sergantys abiturientai, kurie šiandien neatvyko brandos egzamino, tą padaryti galės pakartotinės sesijos metu – liepos 20 dieną.
