Anot jos, mokyklose situacija yra baisi, o mokytojas turi kasdien turėti jėgų atsistoti prieš pagarbos nerodančią klasę.
Pagrindo mokytis nemato
Rita prisistačiusi mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad vaikams viskas yra tiesiog neįdomu.
„Gyvenu provincijoje, dirbu vidutinėje mokykloje. Pagrindinė problema su kuria susiduriame yra nemotyvuoti vaikai, jiems viskas neįdomu. Kad ir kaip stengiamės ir mokomės įvairiais metodais, naujausiais vadovėliais. Bet vis tiek klasėje bus keli, kurie nieko nedarys ir kels pamokoje sąmyšį. Liūdna pripažinti, bet dažniausiai šie vaikai yra iš asocialių šeimų“, - tikina mokytoja.
„Jie nemato pagrindo mokytis, nes jų tėvai nesistengia. Jie gauna pašalpas ir jiems nereikia dirbti, niekuo rūpintis. Juk jei neturės ko valgyti, socialiniai darbuotojai privalės jais pasirūpinti. Belieka namuose tik pernakvoti“, - pasakoja Rita.
Mokyklos administracija nusisuka
Rita tikina, kad mokyklos administracija atsakomybę perkelia mokytojams. O palaikyti tvarką klasėse nepavyksta.
„Dar kitas dalykas yra mokyklos administracija, kuri aršiai kovoja dėl mokinių skaičiaus, nes tai yra mokyklos egzistavimo klausimas. Bent jau mūsų vadovybės pozicija yra tokia, kad mokytojai yra kalti, jog nesugeba motyvuoti vaikų, negeba rasti priėjimo. Vaikai atvedami į pamoką, tačiau išėjus juos atvedusiai direktorei, jie tiesiog išeina. Socialinės darbuotojos laksto laukais ir juos gaudo. Man juokinga ir graudu, nes jos nėra avių ganytojos. Jos yra mokytojos“, - pasakoja pašnekovė.
„Jei nesusitvarkai su klase, tai yra tavo bėdos. O ir mokinio išmesti iš mokyklos galimybės nėra, nes skaičiai tiesiogiai daro įtaką lėšoms. O kol mokiniui nėra 15 metų, išmesti jo net neįmanoma. Todėl mokiniai ir yra nebaudžiami. Net jei į klasę atsineša peilį. Mūsų kasdienybė yra įžeidinėjimai, keiksmai, ėjimas ten, kur pasiuntė ir tvardymasis. Pagarbos ir autoriteto nėra“, - pasakoja mokytoja.
Jaučiasi žemiau žemės
Mokytoja pasakoja, kad iš mokyklos darbuotojų užstojimo nejaučia. „Jaučiuosi, kad esu žemiau žemės. Trypiama ir nevertinama, nors neturiu klasėse drausmės problemų. Mūsų mokykloje daugiau yra verbalinių įžeidinėjimų. Kartą pavadinimo mane debile. Nors kolege yra ir apstumdę. Mokiniai turi milijoną teisių ir nieko nedaroma. Iš mokyklos administracijos nejaučiame jokio palaikymo ar užstojimo. Esame verčiami vesti teigiamus pažymius, kad tik vaikai ir tėvai būtų patenkinti. Vaikai yra sužvėrėję“, - skaudžiomis kasdienybės detalėmis dalinasi mokytoja.
Rita tikina, kad situacija gali keistis, tačiau tam reikalingi esminiai sistemos pokyčiai.
„Jeigu būtų veikiama išvien su policija ir vaikų teisėmis, jei nebebūtų vaikams leidžiama tiesiog prisižadėti taip nesielgti. Jei nebūtų mokiniai glostomi, gal situacija keistųsi. Bet pirmiausia reikia persvarstyti mokyklų krepšelių finansavimą. Naudinga būtų ir direktorių rotacija. Taip pat vis neatsiranda lėšų psichologų rengimui“, - problemas vardina Rita.
Liūdna kasdienybė
Mokytoja tikina, kad kiekvieną dieną, prieš atsistojant prieš klasę, nežino, ko tikėtis. „Posakis „na ir ką atneš šiandiena?“ yra kasdienis. Pabundi ryte ir tikiesi, kad ne pilnatis, kad jokių netikėtumų nebus. Kad nereikės lankstytis vaikams ir jų įnoriams. Aš sugebėjau užsiauginti storą odą ir įtikinau save, kad jei jiems nereikia, man nereikia tuo labiau. Ne man jų gyvenimą gyventi. Kolegėms žymiai blogiau, aš dar turiu mažą krūvį. Įsivaizduojate, ką reiškia visą dieną prieš klasę atstovėti? Tada jau tenka ir nervų sistemą stiprinti, kad neparsineštum šitų problemų namo. Tokia yra kasdienybė“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja Rita.
