Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė ne viena šiurpi istorija apie sužalotą ar mirusį kūdikį ar mažametį.
O vien Naujųjų savaitgalį 109 vaikai buvo atskirti nuo tėvų. Pagrindinė to priežastis – alkoholis.
Pastebi savivaldybių vaidmens svarbą
E. Žiobienė pabrėžia, kad minėtose situacijose dar prieš tragedijoms nutinkant buvo svarbu suteikti visą įmanomą pagalbą šeimoms. Tai padaryti turėjo už socialines paslaugas savivaldybėse atsakingi asmenys.
„Man visada labai liūdna, kad tokiose situacijose išmokas, finansinę dalį paprastai iš karto greitai sutvarko. O toliau, ar pavyko žmogų įkalbėti paslaugoms, ar ne, ar tas paslaugas teikiame, ar ne, matyt, kiekvieną kartą reikia pažiūrėti.
Kitas dalykas – mes prieš keletą metų tikrinome visas savivaldybes, klausdami, kokios yra paslaugos nėščiosioms moterims ir ar pastebimos tos moterys. <...> Viso šito tyrimo eigoje akivaizdžiai suprantame, kad medicina veikia sau, o socialinė sritis veikia sau“, – teigia E. Žiobienė.
Anot jos, visos savivaldybės paklaustos atsako, kad paslaugas nėščiosioms teikia. Tačiau, E. Žiobienės teigimu, savivaldybės paslaugas tėvams dažniausiai siūlo ne pagal jų poreikius, o pagal tai, ką pačios gali pasiūlyti.
„Pinigų visada yra kelio tiesimui, trinkelėms. O tai, kad tai yra tos pačios savivaldybės pinigai ir jie yra skiriami gyventojams pagal jų poreikius – tai dažniausiai pamirštame. Tai pamirštame ir balsuodami, beje“, – pastebi kontrolierė.
Kita opi problema, E. Žiobienės teigimu – šeimos pagalbos kreiptis dažnai vengia dėl egzistuojančios stigmos.
Anot I. Skuodienės, pastaraisiais metais, nuo 2018-ųjų, šeimos vis dažniau kreipiasi pagalbos, o nuo šeimos atskiriamų vaikų skaičius mažėja. Vis dėlto pripažįstama, kad situacija galėtų būti geresnė – trūksta individualizuotų paslaugų ir didesnio jų prieinamumo.
Smurtas vaikystėje palieka žymę visam gyvenimui
Portalo tv3.lt atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis (apie 40 proc.) žmonių pripažįsta, jog fizinės bausmės vaikams kartais yra vienintelė priemonė auklėjant vaiką. Beveik 38 proc. apklaustųjų atsakė, kad vaikų mušimas yra sunkiai išgyvendinama praeities liekana. Likę beveik 21 proc. apklaustųjų mano, kad bet koks vaiko mušimas turėtų būti kriminalinis nusikaltimas.
Apžvelgdama rezultatus E. Žiobienė pripažįsta, kad visuomenei vaiko teisių klausimu dar reikia stipriai keistis – vaikai auklėjant negali būti mušami.
Anot I. Skuodienės, net ir vienkartinis smurto prieš vaiką atvejis jo gyvenime gali palikti neišdildomą žymę.
„Ką reiškia, kai priėjęs didelis žmogus, tavo patikimiausias žmogus, mama ar tėtis, tau nusuka ausį, tave stumdo, žemina, niekina. Man atrodo, kad tai palieka didžiules traumas. Yra įvairių būdų būti su vaikais, ieškoti santykio. Vaikų patiriamo smurto skaičiai ir tai, ką kalba vaikai (rodo – red. past.), kad trūksta santykio su tėvais. Trūksta ryšio“, – pastebi I. Skuodienė.
Pasaulį pastaraisiais metais sukrėtė du svarbūs įvykiai – pandemija ir karas Ukrainoje. Tai neabejotinai galėjo paveikti žmonių psichologinę būseną. Vis dėlto E. Žiobienė pabrėžia, kad tokiomis stresinėmis situacijomis iškyla tėvų pareiga susitvarkyti su savimi ir savo emocijomis.
„Yra kantrybės klausimas – ar tėvai turi kantrybės. Dauguma atvejų tai yra žmogaus negebėjimas susitvarkyti su savimi. Taip, vaikas galbūt provokuoja, elgiasi netinkamai, bet tai vis tiek yra kalba apie suaugusįjį ir jo kantrybę“, – pabrėžia E. Žiobienė.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
