Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Ar valstybinių kolegijų reitinge paskutinę – tryliktą vietą užėmusiai vienintelei savarankiškai Panevėžio aukštajai mokyklai gresia nusmukti iki profesinės lygio? Kolegijos pedagogai nuogąstauja, kad vos prieš porą metų prie įstaigos vairo stojusio buvusio bankininko Egidijaus Žukausko vadovavimo metodai mokyklą veda tiesiai į nuosmukį.
Artėja nuosmukio link?
Aukštoji be fakultetų, dėstytojams padidinti krūviai, bet ne atlyginimai ir gresiantis nedarbas – trys naujienos, privertė pedagogus visuotiniame susirinkime E. Žukausko kalbą palydėti triukšmingu kojų trypimu.
Per pastarąjį pusmetį augusios nesantaikos tarp kolektyvo ir direktoriaus neužgesino nė po susirinkimo administracijos organizuotos mokslo metų palydėtuvės kaimo turizmo sodyboje Berčiūnuose. Su vadovu susėsti prie vieno stalo sutiko vos keliolika iš maždaug 200 kolegijos darbuotojų.
Dėstytojai trypė kojomis
Panevėžio kolegija iš Aukštaitijos regione pripažinto kultūros ir švietimo židinio virto dūzgiančių piktų širšių lizdu. Pirmą kartą kolegijos dėstytojai vasaros atostogų išėjo nežinodami, ar rugsėjį turės darbo. Turbūt taip pat pirmą kartą dėstytojai įrašinėjo praėjusį penktadienį vykusį darbuotojų visuotinį susirinkimą.
„Mes dažnai direktoriaus esame kaltinami kolegijos įvaizdžio menkinimu, nes vidaus reikalai jau išėjo į viešumą. Bet tai ne profesinės sąjungos kaltė. Mes tik giname darbuotojų teises, nes direktorius visiškai neatsižvelgia į mūsų prašymus“, – „Sekundei“ teigė kolegijos profesinės sąjungos pirmininkas Henrikas Sinickas.
Iš maždaug 80-ies dėstytojų 55-is suvienijusi profesinė sąjunga įsikūrė vasarį, kai vadovybė sumanė 14 proc. sumažinti dėstytojų atlyginimus. Darbuotojų gynėjams tąkart pavyko pasiekti, kad atlyginimai būtų apkarpyti 9 proc. Dabar jie kyla į dar didesnį mūšį.
Artėja prie profesinės
Pasak H. Sinicko, kolektyvas seniai jautė kolegijoje bręstančias permainas. Tačiau vargu ar kas galėjo numanyti, kad vadovybė užsimos naikinti fakultetus, o dėstytojus priversti dirbti ketvirtadaliu daugiau už tą patį atlyginimą.
„Per dešimt metų, kiek gyvuoja kolegija, išeiname atostogų nežinodami, į kokią mokyklą sugrįšime. Numatoma struktūra būdinga eilinei profesinei mokyklai“, – mano H. Sinickas.
Pagal panevėžiečių numatomą modelį Lietuvoje dirba vienintelė kolegija – aukštoji Jūreivystės mokykla. Tačiau ji siūlo tik penkias studijų programas, tai yra keliskart mažiau nei Panevėžio kolegija.
H. Sinicką stebina, kad apie reikšmingas permainas susirinkime direktorius tik užsiminė, bet nepaaiškino, kodėl jų prireikė, nepateikė ir reformos ekonominį efektą pagrindžiančių skaičiavimų.
Tiesa, dar iki susirinkimo profesinei sąjungai planuojamus struktūros pakeitimus pristatęs E. Žukauskas minėjo, jog pertvarka sutaupys įstaigai 400 tūkst. Lt.
Vis dėlto H. Sinickas tuo abejoja. Mat vis dar veikiantys du kolegijos fakultetai turi septynias katedras, jungiančias po 13-a studijų programų.
„Būtų naikinami dekanų, prodekanų etatai, bet vietoje dabartinių septynių katedrų atsirastų vadovai kiekvienai studijų programai. Kur ekonominė nauda? O kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, įvaizdis ir prestižas nukentės, taip pat ir darbo kokybė“, – svarsto H. Sinickas.
Aukštosios be fakultetų nematė
Užmojai panaikinti fakultetus nustebino ir Verslo bei technologijų fakulteto dekaną Kęstutį Lukoševičių. Įvairiose aukštosiose mokyklose nuo 1987-ųjų dirbantis K. Lukoševičius teigia dar nematęs aukštosios, neturinčios fakultetų.
„Mažesnėms gal taip ir tiktų, bet Panevėžio kolegija pakankamai didelė aukštoji mokykla“, – mano dekanas.
Visuotiniame susirinkime taikdariu tarp vadovo ir kolektyvo bandęs pabūti K. Lukoševičius pripažįsta, kad vis dėlto direktoriaus darbo metodai jam ne visai suprantami.
„Kolegijos administracijoje turėtų dirbti visa komanda, o ne vienas direktorius, kas susirinkime ir buvo labai matyti“, – „Sekundei“ teigė K. Lukoševičius.
Daugiau darbo, bet ne pinigų
Nežinioje liko ne tik dekanai ir prodekanai, bet ir dėstytojai. Visuotinio susirinkimo pabaigoje tarsi mažiausiai reikšmingą informaciją direktorius pranešė, jog pedagogams etatas didinamas iki didžiausio krūvio – iki 1496 valandų per metus. Tai yra 236 valandomis daugiau nei iki šiol. Po tokios pedagogus šokiravusios žinios sekė direktoriaus linkėjimas visiems gerai paatostogauti.
„Įsivaizduokit, dėstytojams pasako, kad žiauriai didinamas jų darbo krūvis, ir – linkėjimas gerai pailsėti. Žmonės buvo apstulbę“, – pasakojo H. Sinickas.
Nenuostabu, kad tokį vadovo linkėjimą kolektyvas palydėjo trypdamas kojomis. Mat dėstytojams teks dirbti gerokai daugiau už tą patį atlygį. Dėstytojams nėra pranešta, kiek iš numatytų valandų teks darbui auditorijose, tačiau jie preliminariai apskaičiavo, kad tiesiogiai su studentais per metus praleis apie 990 valandų. Toks krūvis darbuotojams kelia pasibaisėjimą ir pasipiktinimą.
„Kalbama, kad dėstytojas yra gerbiamas, bet tai veidmainystė. Viskas daroma, kad jam tektų kuo didesnis krūvis. Tiek valandų reiškia, kad dirbsime nuo ryto iki vakaro. O kada pasiruošti paskaitoms, rašyti mokslinius straipsnius, dalyvauti konferencijose? O mes įpareigoti visa tai daryti“, – administracijos požiūriu stebisi H. Sinickas.
Krūvio didėjimas dėstytojams skausmingas ir finansiškai. Jiems šypseną pro ašaras kelia kalbos, kad Panevėžio kolegijos dėstytojų darbo užmokestis didžiausias tarp valstybinių kolegijų. 1,25 etato dirbančio H. Sinicko atlyginimas į rankas siekia apie 2400 Lt. Tuo metu kolegijos interneto svetainėje viešai skelbiama, kad įstaigos direktoriaus darbo užmokesčiui per 2012-uosius išleista 62,9 tūkst. Lt. Tai yra per 5,2 tūkst. Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Baiminasi nedarbo
Pedagogai nuogąstauja, kad administracijai padidinus krūvius, darbo gali netekti maždaug trečdalis dėstytojų. Kiek bus išmestųjų už borto ir kuriems jau ruoštis belstis į Darbo biržos duris – tokie klausimai šią vasarą drumsčia kolegijos dėstytojų protus. Jie pirmą kartą išeidami atostogauti negavo lapelių, kokiu krūviu, neskaičiuojant pirmo kurso, dirbs kitais mokslo metais.
Po tokio susirinkimo kolegijos vadovybei turbūt nereiktų sukti galvos, kas atsitiko, kad palydėti mokslo metų į kaimo turizmo sodybą Berčiūnuose suvažiavo tik saujelė darbuotojų.
Nuo linksmybių su kolegomis susilaikęs dėstytojas Vytautas Paliukas mano, jog mokslo metų pabaigtuves kolegijos bendruomenė jau minėjo diplomų įteikimo šventėje, o administracijos kvietimas dėl darbo vietų neužtikrintiems dėstytojams pasibūti sodyboje tėra nereikalinga pompastika.
Aiškinsis dėl priedų
Kai 2011-ųjų pavasarį E. Žukauskas laimėjęs konkursą stojo vadovauti Panevėžio kolegijai, kurį laiką be direktoriaus vertęsis kolektyvas džiūgavo ir į naują valdžią dėjo didelius lūkesčius. Tačiau, anot H. Sinicko, jau praėjus metams visi suprato, kad E. Žukausko vadovavimas virsta autoritariniu.
„Visiškai neįsiklausoma į kolektyvo nuomonę. Iki jo visi žinojome, kas vyksta kolegijoje. Dabar nuo kolektyvo slepiama“, – teigė H. Sinickas.
Paslaptingi vadovo sprendimai lėmė, kad profesinė sąjunga kreipėsi į steigėją Švietimo ir mokslo ministeriją prašydama kolegijoje atlikti finansinį auditą. Darbuotojų nepasitikėjimą vadovu sukėlė žinia, kad pernai lapkritį–gruodį priedams ir priemokoms buvo išmokėta per 187 tūkst. Lt. Ministerija nesiėmė aiškintis, ką ir už ką kolegijos vadovybė pamalonino prieš didžiąsias metų šventes.
Gegužės pabaigoje profesinė sąjungą prašymą inicijuoti kolegijoje finansinį auditą įteikė Seimo Audito komitetui. Šį kartą kolegijos vadovybei teks pasiaiškinti dėl kiekvieno išmokėto lito – švietimo įstaigos laukia finansinis auditas.
Padėkojo ne visiems
Konfrontuojančios kolegijos pusės ginklus laikinai buvo sudėjusios, kai į kolegiją suvažiavę užsienio ekspertai atliko įstaigos išorės vertinimą – bendravo su administracija, kolektyvu, studentais.
Anot H. Sinicko, profesinė sąjunga dėjo visas pastangas, kad vertinimas įstaigai būtų kuo sėkmingesnis. Paliaubos davė rezultatą. Visuotiniame susirinkime E. Žukauskas pasidžiaugė, kad kolegijai auditas buvo sėkmingas – įstaiga akredituota maksimaliam 6-erių metų terminui. Tačiau dalį kolektyvo nustebino direktoriaus padėka darbuotojams. Nors vertinta pastarųjų 5-erių metų kolegijos veikla, dauguma apdovanotųjų vadovo padėkos raštais ir piniginėmis išmokomis įstaigoje dirba tik porą trejetą metų.
„Dabartinės administracijos požiūris į ilgamečius darbuotojus yra gana rezervuotus. Žmonės jaučiasi neįvertinti“, – mano profesinės sąjungos lyderis.
Direktorius atostogauja
Kas atsitiko, kad Panevėžio alma mater pastaruoju metu iš mokslo šventovės virto nuostabą keliančiu nesantaikos židiniu, kur net miesto inteligentijos žiedas – dėstytojai leidžiasi protestuoti trypdami kojomis lyg žirgai, autoritarizmu kaltinamo E. Žukausko paklausti nepavyko. Prieš porą dienų direktorius išėjo atostogų ir neatsiliepia net mobiliuoju telefonu.
