Salaseviciute ir kitiems "pasibaisejusiems"- mars isidarbinat tenai ir kai jus spardys mus ir keiks, sugalvokit kaip nuo to gintis....

teko pabuvoti prieš N metú.....gerai,kad neišvažiavau namo,o atėjau pažiūrėt kaip sūnus jaučiasi.Veidas buvo sutinęs nuo ašarú.....O dar pamačiau ,kaip su kitais vaikais elgiasi....Pasakiau,kad veźuosi vaiką namo....Tai oho kokį spaudimą man darė ,kad palikčiau .....Baisi vieta

Mums irgi teko pabuvoti Raidos centre su vaikučiu...Deja, prisiekiau ten nė kojos nekelti daugiau GYVENIME!!! Ten dirbantys žmonės ( medikai, slaugės ) - nejautrūs, atbukę, šalti ir abejingi. Vaikų šauksmai yra ignoruojamas dalykas. Niekas nesirūpina, nepaklausia : "Kodėl tu liūdnas? ir panašiai. Ten mažieji pacientai niekam nerūpi taip, kaip turėtų. Visi vaikai ten - kaip laboratorinės pelės.
Tėveliams, turintiems KITOKĮ mažylį ( mūsų turi lengvą autizmo spektro sutrikimą ) ir taip yra nelengva suvokti, susitaikyti... O Raidos centre gydytojai elgiasi taip, lyg galvotų, kad patys tėvai yra kone zmonijos atmatos! Net nemoku išrireikšti... Mes su vyru sunkiai susitaikėme, tam reikėjo laiko. Ir nuvykus į minėtąją gydymo įstaigą tikėjomės pagalbos iš "kvalifikuotų specialistų".Bet mums įėjus pas "gerbiamą" daktarų komisiją vienas jos narių tėškė "tiesą" į veidą mums į pasakydamas "Ar žinai, kad tavo vaikas - invalidas?!"... Stovėjau be amo. Atsitokėjus susikrovėme daiktus ir sprukome iš ten...