Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog per gaisrą Lukiškių tardymo izoliatoriuje nuteistasis D. G. patyrė stresą bei pablogėjo jo sveikata.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog už vagystę pakliuvęs į tardymo izoliatorių D. G. patyrė neturtinę žalą po to, kai Lukiškėse kilo gaisras. Kalinys skundėsi, jog kilus gaisrui prižiūrėtojai paliko uždarytus kameroje asmenis likimo valiai.
Teismas nurodė sumokėti kaliniui du tūkstančius litų, nors jis prašė net 25 tūkstančių.
Skunde nurodoma, jog gelbėdamiesi nuo aitrių dūmų kaliniai sugulė ant grindų ir užsidengė rankšluosčiais. Paskui atbėgę prižiūrėtojai išdaužė kameros langą, pro kurį priėjo dar daugiau dūmų.
Už vagystes nuteistas trakiškis D. G. skundėsi, jog po gaisro patyrė stresą, jam pablogėjo sveikata. Vyriškis lankosi pas psichologą, geria vaistus.
Be to, vyriškis skundėsi, jog kameroje buvo itin blogos sąlygos – ten kalintys asmenys žiūrėjo televizorius, grojo magnetofonai: „Triukšmas tvyrojo neįmanomas, dėl ko kildavo konfliktai“.
D. G. tikino nežinojęs, jog galima rašyti Visuomenės sveikatos centrui (VSC).
Pasak VSC darbuotojų, kaliniai dažnai rašo, todėl atliekami tikrinimai. Kai kurie atsiunčia kalkių, kurias prašo ištirti.
