Šalčininkų rajono teisėsaugininkai sulaikė Jevgenijos Bil (81 m.) nužudymu įtariamą jos sūnų. Bene prieš ketverius metus našle tapusi Jevgenija Bil atokiame Stakų kaimo vienkiemyje gyveno viena. Garbaus amžiaus moterį ne kartą kalbino keltis pas ją taip pat našlaujanti jos dukra Teresė, tačiau Jevgenija vis nenorėjo palikti savo ūkio, kuriame sodino daržus, sėjo javus, laikė karvę ir vištas. Darbšti moteriškė kone kiekvieną antradienį ir penktadienį miško takeliu skubėdavo į daugiau nei už dviejų kilometrų esančią autobusų stotelę, kad suspėtų į Šalčininkų turgų, kur parduodavo pieną ir pačios sumuštą sviestą.
Vėliau tuo pačiu autobusu Jevgenija sugrįždavo atgal ir, vėl pėsčiomis įveikusi tuos pačius porą kilometrų, imdavosi nesibaigiančių ūkio darbų.
Talkininkų netrūko
Mamai neretai talkindavo ne tik dukra Teresė, bet ir kiek jaunesnė jos sesuo Ana su šeima. Sodyboje kartais sukiodavosi nemažas būrelis žmonių, mat Jevgenija turėjo net 7 suaugusius anūkus bei anūkes. Rečiau atvažiuodavo tik Vilniaus apylinkėse su šeima gyvenantis Jevgenijos jaunėlis Franekas (50 m.).
Toliausiai nuo tėviškės iš visų senolės vaikų gyvenantis vyriškis turėjo nemažai savo bėdų: prieš dvejus metus Baltijos jūroje nuskendo su draugais nuvykęs pailsėti jo sūnus Jarekas (22 m.), aštuntasis Jevgenijos anūkas. Pats Franekas jau kurį laiką buvo praradęs darbą, todėl mynė darbo biržos slenkstį. Gal tai ir lėmė, kad anksčiau sąmojingas replikas giminaičiams žarstęs pusamžis vyriškis užsisklendė savyje ir ėmė vis dažniau kilnoti taurelę. Artimieji pastebėjo, kad kartais Franekas elgiasi keistokai, tačiau rimtesnio dėmesio tam neskyrė. Ir vis tik svarbiausiuose pavasario ir rudens lauko darbuose Franekas dalyvaudavo aktyviai, o vasarą būtinai surasdavo bent porą dienų šienavimui.
Javapjūtę sutrikdė gyvatės kirtis
Praėjusį pirmadienį pas motiną viešėjo Teresė. Ankstyvą rytą abi moterys pjautuvais pjovė gražiai užderėjusį vasarojų, tačiau Jevgenijai į pirštą netikėtai įgėlė gyvatė. Šiemet šiuose kraštuose šių šliužų kaip niekad gausu, tačiau vietiniai gyventojai jų nelabai baiminasi. Tačiau Jevgenijos pirštas ėmė taip smarkiai tinti, kad moterį teko gabenti į ligoninę.
Medikai nukentėjėlę gydė keletą parų ir tik trečiadienį, prieš pusiaudienį, išleido į namus.
Čia mamos jau laukė Franekas, kuris, sužinojęs apie gimdytoją ištikusią negandą, atskubėjo jos aplankyti. Kad laukimas neprailgtų, vyriškis buvo atsigabenęs butelaitį, kurį tuštino vienas.
Jau sutemus Franekas netikėtai atsirado prie daugiau nei už kilometro gyvenančio kaimyno Zygmundo Sinkevičiaus sodybos vartelių. Išgirdęs atvykėlio šūkavimus, kieme pasirodė žibintuvėliu nešinas šeimininkas su žmona Irena. Prožektoriaus šviesoje ūkininkai pastebėjo, kad labai susijaudinęs ir susivėlęs Franekas kalbėdamas vis tebemosuoja peiliu.
Prisipažino, kad užmušė žmogų
Vyriškis nerišliai kartojo, kad, jam vakarojant su mama, į namus įsiveržė trys plėšikai, kurie išvartė baldus ir ketino juos sumušti bei apiplėšti. F. Bil teigė, kad gindamasis vienam užpuolikui gerokai trinktelėjo metalinio vamzdžio nuopjova, tad šis greičiausiai jau nebegyvas. Franekas vis kartojo, kad užmušė žmogų, ir labai jaudinosi dėl motinos, kurią, anot jo, plėšikai veikiausiai paėmė įkaite bei kažkur išsivedė, bei prašė skubiai kviesti policiją.
Zygmundas paskambino pareigūnams ir operatyvinės grupės kaimynai laukė stoviniuodami prie vartelių.
Į sodybą policijos pareigūnų automobilis atvažiavo jau po 22 valandos. Pirmiausia visi nuskubėjo į gyvenamąjį namą. Kambario viduryje gulėjo nuversta didelė indauja, mėtėsi iš jos išbirusių indų bei išdužusių stiklų šukės. Net iš pirmo žvilgsnio vaizdas nebuvo panašus į plėšikų gaujos išpuolį, o labiau priminė gerai įkaušusio girtuoklio siautėjimą, tačiau F. Bil tikino, kad reikia skubiai ieškoti motiną pagrobusių banditų.
Jis pats nuvedė operatyvininkus prie tolėliau esančio šulinio, kur turėjo gulėti jo neva užmuštas užpuolikas.
Kūnas, bet ne tas
Nurodytoje vietoje iš tikrųjų gulėjo kažkoks kūnas. Radinį kilstelėjus Z. Sinkevičius atpažino, kad tai – sodybos šeimininkė Jevgenija.
Netrukus tai patvirtino ir į įvykio vietą iškviesta Šalčininkuose gyvenanti J. Bil anūkė Irina. Greitosios pagalbos medikai patvirtino, jog moteris nebegyva. Prožektoriaus šviesoje matėsi kirstinės žaizdos galvoje ir dešinėje kūno pusėje.
Tačiau Franekas tebetikino, jog jis gynėsi nuo trijų užpuolikų ir būtent šioje vietoje smogė vienam iš jų. Netrukus buvo surasta maždaug metro ir 10 centimetrų ilgio bei 5 cm skersmens metalinio vamzdžio nuopjova, kurią F. Bil tvirtino numetęs bėgdamas ieškoti pagalbos pas kaimyną. Nugabenus įtariamuoju motinžudyste tapusį vyriškį į policijos komisariatą, jam buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas. Netrukus ekpertai nustatė, kad ant metalinio vamzdžio išliko ne tik F. Bil pirštų antspaudai, bet ir užmuštosios odos dalelės, kraujas bei plaukų kuokštelis. Manoma, kad Franekas savo aukai nuopjova sudavė ne vieną kartą, tačiau visi Jevgenijos patirti sužalojimai bus nustatyti po detalesnės ekspertizės. Galutinai išsiblaivęs F. Bil jau nebebuvo taip atkakliai įsikibęs „trijų plėšikų“ versijos. Vyriškis net prisiminė, jog indaują motinos namuose nuvertė ir sudaužė jis pats, tačiau kas išprovokavo tokius jo veiksmus, paaiškinti negalėjo.
Remigijus RAINYS
