Buvo analizuotos daugiau nei 45 tūkst. moterų ligos istorijos ir nustatyta, kad tos, kurios reguliariai dažėsi plaukus, rizika susirgti vėžiu padidėjo net 7 kartus. Tiesa, juodaodėms ši rizika išauga daug labiau – net iki 45 proc.
Taip pat nustatyta, kad skirtingų spalvų plaukų dažų poveikis nevienodas. Tamsius dažus pasirinkusioms juodaodėms moterims krūties vėžio rizika didėjo 51 proc., tačiau baltaodėms – tik 8 proc. Toms, kurios šviesino plaukus ši rizika buvo kiek didesnė – siekė 12, o juodaodėms – 46 proc.
Paprašyta įvertinti šiuos duomenis, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė neslėpė, kad dėl didžiulio įvairių kosmetikos priemonių naudojimo paplitimo natūraliai kyla klausimas dėl galimo neigiamo jų poveikio.
Vis dėlto, jos pastebėjimu, kadangi tema itin aktuali, kai kurių mokslinių tyrimų duomenys yra plačiai nušviečiami žiniasklaidoje dažnai netinkamai juos interpretuojant.
„Naujausio tyrimo duomenys paskelbti gruodžio mėn. Int J of Cancer. Jame analizuoti 46 709 Sister tyrimo dalyvių krūties vėžio rizika dėl plaukų dažymo ar cheminio tiesinimo naudojimo.
Tirta specifinė moterų grupė – įtrauktos tos, kurių seserys serga krūties vėžiu. Nustatyta, kad nuolatinis plaukų dažymas buvo susijęs su rizikos padidėjimu tarp juodaodžių moterų, baltaodėms toks padidėjimas nenustatytas“, – aiškino specialistė.
Pašnekovė pabrėžė, kad tyrimo rezultatai buvo plačiai išviešinti ir sukėlė daug įvairių interpretacijų. G. Smailytė sutiko, kad pristatomi rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad plaukų dažymas susijęs su krūties vėžio rizikos padidėjimu.
„Tačiau tam, kad vieną ar kitą veiksnį vertintume kaip kancerogeninį, turi būti sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų rezultatais besiremiančių įrodymų. Šiuo metu nėra įrodymų, kad dėl cheminio plaukų dažymo priemonių asmeninio naudojimo padidėtų vėžio rizika.
Įvairiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad plaukų dažų poveikis (ir profesinis, ir asmeninis) susijęs su leukozių, ne Hodžino limfomos ir šlapimo pūslės vėžio rizikos padidėjimu. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros vertinimu, profesinio poveikio įrodymai yra riboti, o asmeninio naudojimo – neadekvatūs, todėl profesinis plaukų dažų poveikis (kalbu apie kirpėjo darbą) priskirtas tikriausiai kancerogeniniams veiksniams (2A grupė). Tuo metu plaukų dažų asmeninis vartojimas prie poveikių, kurie neklasifikuojami kaip turintys kancerogeninį poveikį (3 grupė)“, – aiškino NVI specialistė.
Ji priminė, kad nuo 2010 metų yra paskelbta keletas naujų tyrimų, kuriuose analizuotas tiek asmeninis, tiek profesinis plaukų dažų poveikis įvairių lokalizacijų vėžio rizikai.
„Viename tyrime nustatyta, kad tamsių spalvų plaukų dažų ir plaukų tiesinimo priemonių naudojimas susijęs su estrogenų receptoriams neigiamo krūties vėžio rizikos padidėjimu.
Naujausių metaanalizių duomenimis, nustatyta sąsaja tarp plaukų dažų poveikio ir šlapimo pūslės vėžio ir kraujodaros sistemos piktybinių ligų rizikos, tačiau, apibendrinus daugelio tyrimų duomenis, krūties vėžio atžvilgiu tokios sąsajos nustatyta nebuvo“, – paaiškino ji.
G. Smailytė pridūrė, kad beveik 50 metų, pradedant nuo 1971 m., Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra vykdo specialią programą, kurios tikslas – nustatyti tuos poveikius, kurie gali būti kancerogeniški žmogui.
„Šios programos rezultatus agentūra skelbia savo monografijose (IARC Monographs on the Identification of Carcinogenic Hazards to Humans). Iki šiol yra įvertinta daugiau nei 1000 veiksnių, iš kurių 120 yra priskirti kancerogeniškų žmogui veiksnių grupei, 82 klasifikuojami kaip tikriausiai kancerogeniški (2A kancerogenų grupė) ir 311 galbūt kancerogeniški (2B)“, – dėstė G. Smailytė.
Portalas tv3.lt jau rašė, kokiu vėžiu rizika tam tikrame amžiuje susirgti yra didesnė.
