Prezidentūroje ketvirtadienį apdovanoti įvairių sporto šakų atstovai. Nors padėkų iš prezidentės D. Grybauskaitės rankų atsiimti atvyko itin gausus būrys sportininkų, bet žiniasklaidos žvilgsniai daugiausia krypo į olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę. Nors auksine Lietuvos mergaite vadinama sportininkė šį kartą buvo tik svečias, ji teigė labai norėjusi atvykti – ne tik palaikyti apdovanojimą gavusio jos pačios plaukimo trenerio Džonatano Rudo, bet ir parodyti pagarbą kitų sporto šakų atstovams.
Pakalbinti R. Meilutytę pasirodė ne taip jau ir paprasta. Mergina iš pradžių paprašė jai skirti šiek tiek laiko. Kaip paaiškėjo vėliau, ji norėjo nusifotografuoti su renginyje dalyvavusiu disko metiku Virgilijumi Alekna, bet šis tiesiog prapuolė minioje žmonių...
– Ko taip atkakliai ieškojai akimis? – Balsas.lt paklausė R. Meilutytės.
– Virgilijaus Aleknos. Labai norėjau su juo nusifotografuoti, bet nepavyko prieiti.
– Taip labai norėjai bendros nuotraukos?
– Aišku, o kas to nenorėtų?
– Šį kartą negavai jokio apdovanojimo. Ar nėra keista?
– (Šypsosi). Man visas dėmesys teko vasarą, bet atvykau palaikyti savo trenerio, kuris sulaukė prezidentės padėkos. Taip pat norėjau parodyti pagarbą kitiems sportininkams. Man visada smagu sugrįžti į Lietuvą ir visiškai nesvarbu, dėl kokios priežasties.
– Kiek laiko pabūsi Lietuvoje?
– Deja, tikrai neilgai. Rytoj jau išskrendu. Tiesiog reikia grįžti.
– Ką spėjai nuveikti trumpam sugrįžusi į gimtinę?
– Turėjau šiek tiek laiko pabendrauti su artimaisiais. Be to, šiandien ryte turėjau treniruotę. Plaukiau Lazdynuose esančiame baseine. O iš esmės turėjau labai mažai laiko, todėl didelių planų nekūriau.
– Kokie artimiausi planai susiję su plaukimu?
– Asmeniškai pati tiksliai planų negalėčiau įvardyti, čia reikėtų trenerio klausti. Jis viską žino geriausiai. Su plaukimo federacijos atstovais taip pat buvo aptarti finansavimo klausimai. Pasikalbėjome apie tai, ko man prireiks kitais metais.
– Greitai laukia pirmieji startai, ar atsirado noras vėl dalyvauti varžybose?
– Žinoma, jis visą laiką yra. Ypač sezono pradžioje, kai norisi pasižiūrėti, kur esi, koks pajėgumas. Ir nesvarbu, koks rezultatas, nes supranti, kad čia tik sezono pradžia. Tikrai labai laukiu. Be to, keliausime į Stokholmą, ten niekada nebuvau. Gal liks šiek tiek laiko pamatyti Švediją. Per pirmuosius startus pabandysiu padaryti viską, ką galiu. Nesvarbu, būsiu pirma ar paskutinė. Jeigu jausiu, kad atidaviau visas jėgas, tada jokio nusivylimo nebus.
– Ar stebi pirmuosius savo varžovių startus?
– Kol kas tikrai nelabai stebėjau varžoves ir nesekiau jų rezultatų. Bet kokiu atveju, čia tik sezono pradžia, todėl rezultatai neturi būti „blizgantys“. Pati plaukti dar nebandžiau. Kol kas ne tokie treniruočių akcentai.
– Kokie prisiminimai iš sutikimo Plimute?
– Su pagerbimu Lietuvoje net nepalyginsi (šypsosi). Lietuvoje iš viso buvo pats nerealiausias sutikimas. Suprantama, buvo labai smagu ir Plimute viską pamatyti. Susirinko daug žmonių. O tai, kad jų tiek susirinko parodė pagarbą mūsų darbui – buvo smagu. Nepaisant to fakto, kad nesu britė, man buvo didelė garbė. Net keli lietuviai atėjo su Lietuvos marškinėliais. Labai smagu buvo juos pamatyti.
– Ar Plimute, kaip ir Lietuvoje, tau netrūksta dėmesio?
– Manęs ten beveik niekas nepažįsta. To laisvo laiko nėra per daugiausia, tik savaitgaliais išeinu kažkur pasivaikščioti. Iš viso gal tik du žmonės per visą tą laiką atpažino.
