„Aš galiu pakartoti, kad tai yra Vladimiro Putino retorika. Jis kalba garsiai ir skleidžia savo grasinimus. Ir mes neturime to išsigąsti, bet darysime tai, ką laikome, kas yra teisinga“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius.
„Jis gali savo kanalais tai skleisti, bet mūsų tai neišgąsdins“, – pridūrė Vokietijos gynybos ministras.
Jam antrino ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentuodamas, kad šie pareiškimai rodo V. Putino baimę.
„Jis kalbėdamas apie naują konceptą aiškiai signalizuoja, kad tolimojo smūgio galimybių suteikimas Ukrainai yra iš tikrųjų labai svarbus dalykas ir jis to bijo“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Labai svarbu suprasti, kad jis, kalbėdamas apie naują koncepciją, iš pricipo pripažįsta, kad tolimojo smūgio suteikimas ukrainiečiams jam labai pablogintų situaciją. Ir štai čia yra ir mums visiems signalas, kurį reikia taip ir skaityti, kad būtent tokių galimybių suteikimas (...) yra tas kelias, kuriuo mums reikia eiti, nes tai yra veiksnys, kuris gali keisti karo situaciją“, – akcentavo ministras.
Trečiadienį per Rusijos Saugumo Tarybos posėdį branduolinio atgrasymo klausimais V. Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos koregavimus, išplečiant sąlygas, kada Rusija panaudotų branduolinius ginklus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad pavojinga ir neatsakinga Rusijos branduoline retorika siekiama įbauginti tarptautinę bendruomenę.
Pistorius: turime aiškiai pasakyti, kokia yra mūsų nuomonė apie antisemitizmą
Berlyno pozicija prieš antisemitizmą yra stipri, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi, politikas nesiima komentuoti situacijos dėl stiprėjančių antisemitinių pažiūrų Lietuvoje.
„Antisemitizmas pasaulyje sklinda, taip. Vokietijoje – taip pat. Todėl mes labai stebime šias tendencijas ir turime aiškiai pasisakyti, kokia yra mūsų nuomonė apie antisemitizmą“, – ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Pistorius, paklaustas, ar Berlynas gali pakeisti savo įsipareigojimus šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą, jeigu į valdžią Lietuvoje ateitų radikalios politinės jėgos.
„Aš nekomentuosiu politinės situacijos Lietuvoje“, – nuo pasisakymų susilaikė ministras.
„Mūsų pasisakymas prieš antisemitizmą yra stiprus“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad stebint augantį buvusio parlamentaro, antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ populiarumą, dalis politinių partijų viešai pareiškė, kad po Seimo rinkimų nematytų bendro darbo su šia partija.
Tokias kalbas sustiprino ir Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su R. Žemaitaičio partija. Vėliau politikė savo poziciją pakeitė.
Tačiau socialdemokratų pozicija sulaukė viešos kritikos, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas dėl antisemitiniais pareiškimais sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Reaguodama į V. Blinkevičiūtės pasisakymą Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nematytų savo politinės jėgos koalicijoje su „Nemuno aušra“, o konservatorių lyderis G. Landsbergis paragino centro kairėje ir dešinėje esančias partijas tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
Savo ruožtu G. Nausėda LRT televizijos laidoje užsiminė, jog R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai ir tikimybė, jog politiko vedama partija gali būti kitame Seime, sulaukė reakcijos ir iš užsienio – šalies vadovas įvardijo vieną svarbiausių Lietuvos partnerių Vokietiją.
Pistorius: Lietuvos ir Vokietijos sutartį dėl brigados karių teisių Bundestagas turėtų ratifikuoti kitais metais
Vokietijos parlamentas – Bundestagas – bendradarbiavimo su Lietuva sutartį dėl brigados karių teisių turėtų ratifikuoti kitais metais, sako šios šalies gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Susitarimas Vokietijoje bus ratifikuojamas remiantis visomis procedūromis, visais reikalavimais ir užtruks šiek tiek ilgiau nei Lietuvoje“, – ketvirtadienį Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Pistorius.
„Vokietijos Bundestagas palaiko šį susitarimą ir, be abejo, jis bus ratifikuotas. Manau, kad kitais metais ta ratifikavimo procedūra bus užbaigta“, – akcentavo Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras.
Ketvirtadienį po B. Pistoriuso kalbos Seimui pristatytas prezidento teikiamas siūlymas ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties ratifikavimą po pateikimo palaikė 96 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
Šis dokumentas reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
