Ankstyvųjų bulvių augintojai neslepia – jei ne gamtos įnoriai, pirmųjų šviežių lietuviškų bulvių vartotojai būtų galėję paskanauti ir dar anksčiau.
Startavo trys
Ankstyvąsias bulves pilnu tempu kasa trys šalies ūkininkai, o kiti tam ruošiasi. Nors pradžioje už kilogramą bulvių augintojai prašė 70 centų, bet dabar kainą sumažino 10–20 centų. Mat pigesnių bulvių atvežta iš kaimynės Lenkijos, todėl lietuviškosios ne itin pajėgia su jomis konkuruoti. Dalis lietuviškų bulvių, kad jos duotų finansinę grąžą, išvežta į Daniją. Pigiausiai lietuviškų bulvių galima nusipirkti tiesiai iš ūkininkų.
Kooperatinės bendrovės (KB) „Bulvių namai“ vadovas Remigijus Grumčius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad ankstyvąsias bulves jiems tiekia tik trys ūkininkai. „Per Lietuvą kiek bus kasančiųjų bulves, nežinau, mes dabar turime bulvių iš trijų ūkių. Jas tiekia du ūkininkai iš Kėdainių krašto – Rimantas Žebarauskas ir Saulius Dambrauskas ir vienas mūsų narys iš Vilniaus krašto – Kenos kaimo ūkininkas Ježi Gvozdovič“, – vardijo KB „Bulvių namai“ direktorius.
R.Žebarauskas šiemet bulves pasodino kaip niekad anksti – paskutinėmis vasario dienomis. Pirmosios užderėjo jau gegužės viduryje, bet jų parduodavo dar mažais kiekiais. Kur kas daugiau į prekybą bulvių patiekia nuo gegužės pabaigos. Ūkininkas tikisi, kad iki Joninių šių metų ankstyvųjų bulvių derlius jau bus nukastas.
Nors R.Žebarausko ūkyje ankstyvosios bulvės pradėtos kasti anksčiau nei pernai, tačiau tai jų augintoją menkai guodžia – šiemetis derlius prastesnis, nei buvo tikėtasi ir laukta. Tam, anot ūkininko, didelės įtakos turėjo gamtos sąlygos: kovo mėnesį buvo labai šalta, balandį – šilčiau, bet labai sausa, o balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje užklupo didelės šalnos.
Pasak KB „Bulvių namai“ vadovo R.Grumčiaus, šiemečių bulvių kokybė yra pakankamai nebloga, tik kai kurie ūkininkai vėluoja bulviakasį. Pavasarį buvo labai šaltos naktys, todėl bulvės augo lėčiau. Tai kai kuriems ūkininkams ir pakoregavo bulvių kasimo laiką – jį suvėlino.
Gamtos išbandymai, anot R.Grumčiaus, turėjo įtakos ir bulvių derlingumui iš hektaro, jis šiemet nėra „superinis“. Ankstyvųjų lietuviškų bulvių kainą KB „Bulvių namai“ stengiasi išlaikyti labai panašią, kaip ir pernai, tačiau jos neatskleidžia, nes tai – komercinė paslaptis. Mat prekybos centruose, turguose ar tiesiai iš ūkių perkamų bulvių kaina skiriasi.
Prekybos tinklų parduotuvėse lietuviškų ankstyvųjų bulvių kilogramas kainuoja apie 1–1,2 euro.
KB „Bulvių namai“ šiais metais pirmą kartą ankstyvąsias lietuviškas bulves pradėjo eksportuoti į Daniją. „Atsidarė naujas langas eksportui, anksčiau veždavome tik rudenines bulves“, – pasakojo R.Grumčius.
Nušaldė ūglius
Šilavoto kaimo ūkininkas (Marijampolės sav.) Povilas Žolynas taip pat augina ankstyvąsias bulves pardavimui, tačiau šiemet jo derlius vėluos. „Mes dar nepradėjome kasti bulvių, nes pavasarį jos nušalo. Jau buvo sudygusios ir paaugusios iki 15 centimetrų, bet gegužės pirmomis dienomis kaip „kalė“ šalnos ir viskas iki pat žemės nušalo“, – apgailestavo bulvių augintojas.
Dabar ankstyvosios bulvės šiame ūkyje atauga iš naujo. Dėl patirtų nuostolių P.Žolynas parašė raštą Marijampolės savivaldybės nuostolių nustatymo komisijai. Jos atstovai atvykę į bulvių auginimo ūkį suskaičiavo šalnų padarytus nuostolius. „Bus matyti, ar man kompensuos valstybė, ar ne, būtų gerai, kad kompensuotų. Bet dabar jau yra, kaip yra, nieko nepakeisi“, – teigė P.Žolynas.
Pasak jo, šalnos pasiglemžė daugiau kaip pusę hektaro ankstyvųjų bulvių, tačiau ūkininkas tikisi, kad jos dar duos neblogą derlių, tik kasti teks kur kas vėliau, nei planavo. Nušalusioms bulvėms atsigauti po šalnų prireikė poros savaičių. „Bulvės atsigavo, bet jau tikrai dalį derliaus praradome – jis nebus toks ankstyvas bei gausus, kaip planavau“, – teigė P.Žolynas.
Žolynų ūkyje vėlyvųjų bulvių plantacija nuo šalnų nenukentėjo, jos vėliau išlindo iš žemės, kai šalnos jau buvo praėjusios. Suvalkijos krašto ūkininkas stebi ir dar vieną kliūtį, kuri gali sumažinti šiemet bulvių derlių, – joms labai trūksta drėgmės. Pasodinus jas, Suvalkijoje tik vieną dieną gerai palijo.
„Mes laistome, nes turime laistymo įrangą, bet tai didina auginimo išlaidas. Tačiau reikia stengtis, kad bent jau užaugintume derlių ir galėtume jį parduoti“, – papildomas išlaidas skaičiavo ūkininkas. Tačiau tai, anot P.Žolyno, bulvių kainai neturės didelės įtakos, nes vis daugiau ūkininkų ryžtasi auginti ankstyvąsias bulves. Todėl jų Lietuvos rinkai tikrai turėtų pakakti. Žinoma, jei vėl gamta nepagailės drėgmės.
Bulvės ištvermingos
Agronomas Jonas Valaitis iš Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.), kuriantis muziejų bulvei, dabar bulves augina tik bandymų sklypeliuose savo daržuose. Jis tikina, kad bulvės šiemet auga puikiai. J.Valaitis šiemet augina, stebi ir išbando 18 bulvių veislių. Zanavykas pasakojo, kad bandymų laukeliuose ankstyvųjų bulvių yra beveik pusė, bet jos skirtingo ankstyvumo. Labai ankstyvų turi tris veisles: Catanija, Carina ir Bellarosa, po keletą veislių ankstyvų bei vidutinio ankstyvumo bulvių. Jis sakė, kad šalnos jo bulvių nepakando.
„Gal be reikalo tų šalnų daug kas buvo išsigandę. Sodai pilni – bus vaisių, slyvų ir vyšnių. Visko bus. Bulvėms irgi jokio poveikio nėra. Esu tikras, kad šalna kažkiek net naudinga bulvėms. Ji sukelia stresą, o stresas duoda impulsą šaknų sistemai, kad reikia kabintis kuo greičiau ir kuo plačiau. Jei viršutinėje dalyje kokia viršūnėlė ir pasižeidžia, tai bulvės labai greitai atsigauna“, – patirtimi dalijosi Zanavykijos krašto agronomas.
Anot jo, bulvės dabar išgyvena labai sausą periodą. Birželio 9 dieną J.Valaitis bulvių sklypeliuose rado pirmą kolorado vabalą. Jo teigimu, amarams ir visokiems vabalams tai labai palankus laikas. Reikia labai stebėti, kad nepridarytų bėdų. Apie bulviakasį jis dar negalvojantis. Pirmiausia jis nori stebėti bulvių žydėjimą, užfiksuoti, kuri bulvių veislė kurią dieną pražysta. Birželio 8-ąją agronomo bandymų lauke pražydo labai ankstyvos veislės bulvės. Šios savaitės viduryje turėtų pradėti žydėti ir antros pagal ankstyvumą veislės bulvės.
„Jos masiškai nežydi – tik pavieniais žiedynais. Selekciškai sureguliuota, kad bulvės nešvaistytų daug energijos žydėjimo metu, nes kai paima daug energijos – nieko nelieka gumbams. Svarbiausia, kad pasodintos sėklinės bulvės išaugintų kuo daugiau gražių, sveikų, puikią prekinę išvaizdą turinčių gumbų“, – tikino agronomas. Anot jo, to pasiekti nėra taip lengva.
Tikrų lietuviškų ankstyvųjų bulvių ne visi vartotojai gali įpirkti. Jų išauginimo savikaina yra didelė, bet jei augintojai augina, vadinasi, atsiperka. Iš pietų šalių importuojamos jau subrendusios naujo derliaus bulvės. Tai ne tas pats. Be to, jei augintojai užpildo rinką vietinėmis bulvėmis be pertraukos visus metus, jie saugiau jaučiasi vietos rinkoje, nes susidaro nepalankesnės sąlygos bulvių, ypač ankstyvųjų, importui.
Man sunku pasakyti, kokiomis kainomis yra importuojamos bulvės, tai importuotojų komercinė paslaptis. Kai pradedama įvežti bulvių iš Lenkijos, jų kaina, savaime suprantama, būna mažesnė.
