1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė.
1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos įsiveržimo pavojus. 1918 m. gruodį Vilniuje sudaryta ir paskelbta Raudonosios armijos remiama V. Kapsuko vyriausybė. 1918 m. gruodžio 29 d. premjeras Mykolas Sleževičius ir Krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis kreipėsi į jaunuomenę, kviesdami stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę.
Tą pačią dieną Krašto apsaugos ministras M. Velykis (beje, kilęs iš Panevėžio apylinkių) karininkui Jonui Variakojui pavedė sudaryti Panevėžio srities apsaugos būrį. Sausio 7 d. Jonas Variakojis išleido pirmą įsakymą, kuriame sudarytąją apsaugą pavadino Panevėžio srities apsaugos būriu, o save - to būrio vadu. Sausio 5 d. raudonoji armija užėmė Vilnių ir bet kuriuo metu galėjo įžengti į Panevėžį. Į krašto gilumą besiveržianti Raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link. Sausio 13 d. per susidūrimą su raudonarmiečių žvalgų būriu ties Kolupių kaimu sunkiai sužeistassavanoris Jurgis Kiaunė.
Tai buvo pirmas sužeistas savanoris Nepriklausomybės kovose. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius, sudėtyje turėdamas apie 90 savanorių. Kėdainiuose buvo pasilikusi stipri vokiečių kareivių įgula su Kėdainių srities apsaugos viršininku Juozu Šarausku. Kėdainiuose susitelkę savanoriai apsistojo senose kareivinėse Kėdainiuose, įgulos viršininko pareigas pradėjo eiti karininkas J. Variakojis, o miesto komendantu tapo karininkas J. Šarauskas.
1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl Šėtos miestelio. Šiose kautynėse vasario 9 d. žuvo Kėdainių krašto savanoris Povilas Lukšys. Tai pirmas Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvęs savanoris. 1919 m. vasario 11 d. kautynėse ties Šėta sunkiai sužeistas Panevėžio krašto savanoris Antanas Sereika. Už Šėtos miestelio užėmimą karininko Variakojo būrys gavo padėką.
Artėjo Vasario 16-oji, pirmosios šios šventės metinės. 1919 m. vasario 16 d. Panevėžio srities apsaugos būrys iškilmingai sutiktas Kėdainiuose. Ta proga mieste surengtas nedidelis karinis paradas. Paradą priėmė karininkas Jonas Variakojis, po parado vyko koncertas. Taip sudėtingomis sąlygomis buvo paminėtos pirmosios Vasario 16 metinės.
Vasario 16-ąją buvo nuspręsta paminėti ir okupuotame Viniuje. Čia surengtas koncertas- mitingas. Mitinge kalbėjo kunigas M. Reinys, poetas L. Gira ir Nepriklausomybės akto signataras J. Vailokaitis. V. Kapsuko vyriausybės įsakymu mitingas buvo išvaikytas. Keli organizatoriai buvo suimti. Didelis paminėjimas suorganizuotas ir Kaune. Kaunas nebuvo užimtas raudonosios armijos.
Vasario 15 d. Kauno Rotušėje vyko koncertas. Jame dalyvavo Valstybės Tarybos, Vyriausybės nariai, užsienio valstybių atstovai. Vasario 16 dieną vyko pamaldos Kauno Katedroje. Valstybės Tarybos ir Vyriausybės posėdis vyko Kauno teatro rūmuose. Posėdžio metu Kaizerio alėja Kaune pavadinta Laisvės alėja. Vasario 16-oji buvo gana plačiai paminėta nepaisant sudėtingų sąlygų.
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas
