„Aš regioną aplink Ruklą jau pažįstu ir žinau, kad (infrastruktūra – ELTA) ten labai stropiai statoma. Apie Rūdninkus dar sužinosiu daugiau. 2023 m. vasarį aš gavau paskutinę informaciją apie tai, kas ten vyksta – taip pat yra statoma. Pasižiūrėsime, kas ten vyksta dabar, ir kartu su partneriais Lietuvoje įvertinsime, ar iš tiesų tos gairės, kurias nustatėme praėjusių metų gruodžio mėnesį, yra įgyvendinamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Hastenrath.
„Turime įvertinti dabartinę situaciją ir įsitikinti, ar viskas vyksta pagal nustatytą veiksmų planą“, – teigė jis.
Pulkininkas taip pat detalizavo, kokios pajėgos pirmadienį atkeliavo į Lietuvą.
„Mūsų grupė yra sudaryta iš 21 kario. Mes esame pasiskirstę pagrindines vadovavimo sritis, esame skirtingų sričių specialistai – tai teisininkai, lobistas, yra žmonės, kurie išmano infrastruktūros klausimus. Tai funkcinės sritys, kuriose esame sukaupę patirtį“, – aiškino pulkininkas.
Be to, akcentavo jis, atvyko ir trys tarnautojai, kurie rūpinsis socialiniais klausimais ir taip sieks padėti karių šeimoms, kurios ketina persikelti į Lietuvą.
„Mes norime padėti šeimoms, kurios persikelia į Lietuvą – susirasti NT agentą, susirasti interneto tiekėjus, prekybos centrus ir kitus dalykus, kurie svarbūs šeimoms – kad joms būtų paprasčiau čia apsigyventi“, – pažymėjo pirmojo brigados elemento vadovas, vildamasis, jog šių darbuotojų indėlis padės pritraukti į Lietuvą daugiau karių su šeimomis.
Pirmojo brigados elemento vadas taip pat patikino, kad jam bei jo šeimai susirasti būstą Lietuvoje buvo nesudėtinga.
„Aš asmeniškai susiradau butą, gegužės 1 d. iš Vokietijos atvyks mano žmona. Mums buvo pakankamai paprasta surasti internetu, susisiekėme su NT agentu Lietuvoje, susiradome namą“, – sakė A. Hastenrath.
„Tai mums nebuvo didelis iššūkis, nesusidūrėme su kokiomis nors problemomis“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.
Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
