Jis neabejoja, kad yra labai pravartu pažinti kaimynus, o ne ieškant stebuklų už jūrų, nes galite likti maloniai nustebinti. Taip nutiko ir D. Šemetulskio šeimai – tiek vyras, tiek jo žmona, tiek du 10 ir 16 metų vaikai parsivežė gausybę įspūdžių.
Per 4 dienas – 1500 km
Iš pradžių Dainius trumpai papasakojo apie maršrutą, kuriuo buvo keliaujama. Kelionė užtruko 4 dienas, bet, anot tv3.lt pašnekovo, be problemų buvo galima buvo susisukti ir per žymiai trumpesnį laiką.
Per pirmąją dieną pajudėję iš Vilniaus jei pasiekė lietuviams puikiai pažįstamą Jūrmalą, čia buvo užsisakę nakvynę. Antrą dieną aplankytas netoli Jūrmalos esantis Didysis Kemerių raisto takas, kur galima pasivaikščioti įspūdingoje gamtos apsuptyje.
Trečią dieną šeima vyko į Latvijoje esantį Salacgrivo miestelį, kur pasigrožėta Libiešu Upuralas uolomis. Ir paskutinę dieną aplankyta Estija, o konkrečiai 40 km nuo Talino nutolęs Rummu karjeras su paskendusiu kalėjimu.
„Per kelionę sukorėme 1500 km bei aplankėme ir pamatėme daugiau mano dar nepaminėtų vietų“, – reziumuoja Dainius.
Atsigriebė už sugriuvusias atostogas
Dainiaus šeima savo atostogas planavo prieš pusmetį, bet jos neįvyko dėl prastėjančios situacijos su COVID-19:
„Planuotos atostogos neįvyko dėl aiškių priežasčių, todėl rinkomės tai, ką galime. Mūsų kelionė buvo labai paprasta: persižiūrėjome maršrutą, užsisakėme nakvynes, sėdome į automobilį ir išvažiavome.
Pirmoji kryptis – Jūrmala. Įvažiuodami į šį kurortą susimokėkite 2 eurus prie mokėjimo punkto (tą galite padaryti ir internetu, kad nereikėtų laukti eilėje – aut. past.). Pačioje Jūrmaloje automobilio statymas – nemokamas.
O privažiuoti su automobiliu galima beveik iki pat jūros! Miestas ypatingu grožiu nepasižymėjo, bent jau mums, bet pasivaikščioti yra kur. Pagrindinė kalba – rusų, nes latviškai kalbančių beveik negirdėjome. Pasitrynus šen bei ten, prabėgo diena ir pasukome nakvynės link.
Nakvynės vieta („Niedras Bungalow“) buvo vos už dviejų kilometrų nuo Jūrmalos, pasislėpusi miškelyje. Mus sutiko šeimininkas Guntarsas, aprodė namelius, leido pasirinkti. Taigi mes išsirinkome didžiausią namelį su gražiu vaizdu, kuris, beje, dar nebuvo iki galo įrengtas. Vaikus apgyvendinome ant medžio kabančioje palapinėje.“
Nakvynės šeimininkas, anot Danieliaus, pasirodė labai svetingas, daug kalbėjo apie vietovės privalumus, o galiausiai pasiūlė vakare plaukti plaustu į Lielupės žiotis su jūra palydėti saulės:
„Plaukimas truko 3 valandas. Du kartus išlipome į krantą pasigrožėti vaizdais. Grįžtant Guntarsas surengė šokius ant plausto, kuomet kiekviena šeima galėjo pasirinkti savo mėgstamą dainą. Guntarsas labai panoro su mumis bendrauti, tad ilgai klausėmės šnekų apie jo kempingo vietovę.
Kitą rytą, dar kartą apsilankėme Jūrmaloje, galiausia, pavalgę vėlyvus pietus išdūmėme į kitą nakvynės vietą Kemerį, kuris yra už 20 km nuo Jūrmalos. Mūsų apartamentai pasirodė labai jaukūs ir civilizuoti, lyginant su prieš tai buvusiais.
Įsikūrę ir pasinaudoję visais viešbučio privalumais, patraukėme į didžiausią vietinę įdomybę – Didžiąją Kemerio pelkę. Vieta išties be galo graži, būtinai aplankykite. Kai vaikščiosite mediniais takeliais, jokiu būdu nemėginkite žengti į šalį – nekaltos samanėlės gali tapti bedugniu akivaru.
Kitą rytą mėginome pasivaikščioti pažintiniais takais, bet jie nepasirodė itin patrauklūs, todėl pamėginome pasigrožėti miesteliu. Bet nepavyko, nes visas miestelio centras buvo remontuojamas ir normaliais batai nepraeinamas. Susiraukę patraukėme į Salacgrivą, netoliese žymiųjų Vidžemės uolų.“
Apsilankyti verta saulėtą dieną
Trečios kelionės dienos popietė buvo vėjuota, bet labai saulėta, tad Danieliaus šeima patraukė aplankyti keliautojų pamėgtų vietų:
„Vis dėlto, urvu (buvusia libių šventykla) galėjome pasigrožėti tik iš kitos upelio pusės, mat iki pačio urvo nesugebėjome prisigauti dėl draudžiamų ženklų su privačios nuosavybės užrašais. Vakare išsikepėme šašlyką ir pavakarieniavę patraukėme prie Vidžemės uolų.
Štai čia jau išsitraukiau fotoaparatą... Išties sunku patikėti, kad vos 400 km nuo namų turime tokio grožio pakrantę. Žmonių nebuvo daug, tad galėjau fotografuoti kiek tik širdis geidžia. Pačios gražiausios nuotraukos – saulėtą vakarą.“
Ketvirtąją dieną išsimiegojusi ir papusryčiavusi keturių asmenų šeima pajudėjo Estijos link. Iki Rummu buvo apie 180 km, bet kelias, anot Danieliaus, pasirodė labai nuobodus:
„Visi važiuoja kaip susitarę apie 85 km/val., o kelias apkrautas ir sunku lenkti. Rummu karjeras – buvęs kalėjimas, kur sovietmečiu kaliniai kasė dolomitą. Tuomet iš kasyklos gruntinius vandenis pumpuodavo galingais siurbliais.
Paskelbus nepriklausomybę, Estijoje buvo uždraustas kalinių darbas, todėl karjeras buvo apleistas ir užtvindytas. Karjero vanduo labai skaidrus, ten vykdomi nardymai, kur galima panardyti pačiais kalėjimo užtvindytais koridoriais. Mes, tiesa, nusprendėme nenardyti.
Pasivaikščioję ir palaipioję po įspūdingą kalną, patraukėme link Talino. Talino senamiestis, kaip žinia, labai gražus. Už automobilio parkavimą prie senamiesčio paliksite 8-10 centų už minutę. Mokėjimo automatai kortelių nepriima, todėl turėkite monetų.
Vakarop pasukome atgal link Latvijos, į savo apartamentus, kur pernakvoję ir ramiai papusryčiavę patraukėme namo. Beje, per visą kelionę mačiau gal kokius 5 žmones su kaukėmis... Važiuojant per sienas pralėkėme nesustodami, tik grįžtant į Lietuvą sustabdė prie sienos patikrinti temperatūros. Sustoję prie kuro kolonėlės, staiga prisiminėme, kad reikia dėvėti kaukes! Žodžiu, grįžome namo.“
