Bendruomenių rūmų vadovybė prašo valdininkų leidimo kurti projektus, kaip pradėti rekonstruoti rūmų pastatą.
Panevėžio kultūros centro Bendruomenių rūmų pastatas – unikalus autorinis 1974 metų statinys, savitai įsiliejantis į miesto kultūrinio gyvenimo erdves ir atspindintis sovietinės architektūros ir infrastruktūros modernizmą. Tačiau, nepaisant neblėstančio šiuolaikiškumo, pastatas nefunkcionalus ir energetiškai nerentabilus, todėl jį būtina rekonstruoti. Bet rekonstrukcijos darbai galimi tik turint projektą.
Prašo steigėjo leidimo
Kadangi Bendruomenių rūmų steigėjas yra miesto Savivaldybė, kultūros įstaigos vadovas Gvidas Vilys jos prašo leidimo ruošti pastato rekonstrukcijos projektus. Direktoriaus prašymą dabar nagrinėja miesto Tarybos komitetai.
Kultūros centro vadovas aiškino, kad prašo leidimo parengti du pastato rekonstrukcijos projektus – rytinės pastato dalies terasos stogo, diskotekų salės stogo bei langų projektą ir šiaurinės pastato dalies rampos stogo ir papildomų durų projektą.
„Savivaldybė yra kultūros įstaigos steigėja, – kalbėjo G. Vilys, – todėl ir reikia jos sutikimo ruošti pastato rekonstrukcijos projektus, o juos parengus planuoti ir pačią pastatų rekonstrukciją. Projektus parengsime iš sukauptų specialiųjų lėšų, o rekonstrukcijai atlikti galbūt gausime finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tikėtis finansavimo iš Vyriausybės investicinės programos (VIP) nelabai galima, nes ši programa pristabdyta. Be to, šiuo metu per šią programą finansuojamos trijų kultūros centrų – Biržų, Pasvalio ir Rokiškio – rekonstrukcijos. Šiais metais daugiau lėšų bus skirta Rokiškio kultūros centro rekonstrukcijai, nes ten darbai eina į pabaigą. Šiemet mums tikėtis finansavimo iš VIP nelabai realu.“
Laukia daug darbo
Paprašius paaiškinti, kokias pastato dalis būtina rekonstruoti, Bendruomenių rūmų vadovas G. Vilys pasakojo: „Kaip jau sakiau, ruošiami du rekonstrukcijos projektai – pastato rytinės ir šiaurinės dalių. Rytinėje dalyje yra lauko terasa, kurią būtina rekonstruoti. Beje, tą terasą labai pamėgo girtuokliai: jie daužo rūmų langus, piešia ant pastato sienų, laužo ir niokoja rampos duris. Suremontavus terasą, ją būtų galima naudoti kaip vietą koncertams. Tuomet ten galėtų vykti renginiai visais metų laikais. Be to, rampos plotą papildomai galima išnaudoti sandėliuoti scenografijos reikmenis. Uždengus terasą susidarytų papildoma oro užuolaida, ir žiemos metu šaltas oras nepatektų į didžiosios salės sceną bei žiūrovų salę.“
Anot kultūros centro vadovo, pietinę rūmų pastato dalį taip pat reikia remontuoti.
„Todėl bus rengiamas rekonstrukcijos projektas ir šitai pastato daliai. Būtina sutvarkyti centrinę dalį, pirmo aukšto langus, duris. Norime parengti antro aukšto vitražų apsauginių langų projektą. Be to, reikia rekonstruoti dvi mažosios rūmų salės sienas. Šios salės trys ketvirtadaliai grindų ploto yra pastato perimetras, kuris neapšiltintas. Todėl rudenį ir žiemą šioje salėje šalta“, – vardijo būtiniausius rūmų pastato rekonstrukcijos darbus G. Vilys, bet kada jie prasidės, atsakyti negalėjo: „Dabartiniai darbai vyks dviem etapais. Pirmiausia bus parengti minėtų pastato dalių rekonstrukcijos projektai. Jiems parengti prireiks dviejų etapų: pirmasis etapas – projektų eskizai, o antrasis – techninis projektas.“
Projektai už savus pinigus
Pasiteiravus, kiek lėšų prireiks rekonstrukcijos projektams parengti, G. Vilys paaiškino, jog projektams rengti bus panaudotos Bendruomenių rūmų specialiosios lėšos.
„2012 metais tam darbui planuojame panaudoti 10 tūkstančių litų, – skaičiavo. – Tikimės sulaukti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nes 2014 metais Bendruomenių rūmai rengiasi teikti paraišką struktūriniams fondams dėl paramos pastato rekonstrukcijai. Be to, miesto Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriui esame pateikę lėšų poreikį 2012 metams projektavimo, statybos, rekonstravimo ir remonto darbams. Tikimės, jog, esant galimybėms, Savivaldybė skirs lėšų pastato rekonstrukcijai.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
