„Kai Europoje jų kaina prasideda nuo 3 tūkstančių litų, čia ant etiketės buvo užrašyta 120 litų“, - apie vienoje iš miesto parduotuvių pardavinėtas suklastotas rankines pasakoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė.
Panašu, kad klastotų drabužių ir kitų daiktų prekyba iš turgaviečių persikelia į parduotuves. „Prekybininkų noras pasipelnyti užgožia jų padorumą – pirkėjams vėl siūloma garsios firmos ženklais pažymėtų falsifikatų“, - pareigūnų pastebėjimais dalijasi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė.
Kovoje su neteisėtu prekių ženklų naudojimu kovojančios asociacijos SNB-REACT atstovas Lietuvoje Kazimieras Saržickas prabilo apie tai, kad kartais klastotes nuo tikrų prekių būna net jiems patiems sunku atskirti.
Pareigūnai išgąsdino pardavėjas?
Per praėjusius metus Šiaulių apskrities VPK pareigūnai pradėjo keturis ikiteisminius tyrimus dėl svetimo prekių ženklo panaudojimo, šiemet tokių būta jau dviejų. Policininkai vienoje iš parduotuvių skelbiasi jau besilankantys nebe pirmą kartą. Praėjusį penktadienį teisėtvarkos sergėtojai prekybininkų klastą atskleidė vienoje iš prekybos centre „Akropolis“ veikiančių parduotuvių.
„Sausio 28-ąją į „Akropolio“ prekybos centre įsikūrusią parduotuvę atėję pareigūnai pastebėjo sunerimusias pardavėjas, skubiai nešančias iš prekybos salės į pagalbines patalpas rankines „Persicco“ su garsios firmos „Louis Vuitton“ patentuotu prekiniu ženklu“, - pasakoja G. Smagriūnienė. Kai kurių rankinių kainos „paaiškino“ darbuotojų sumišimą - kartu su pareigūnais buvęs prekinių ženklų specialistas, SNB-React atstovas Baltijos šalyse nustebo išvydęs, kokios pigios žymių firmų vardais pažymėtos rankinės.
Klastotės „grasina“ ir laisvės apribojimu
„Kai Europoje jų kaina prasideda nuo 3 tūkstančių litų, o čia ant etiketės buvo užrašyta 120 litų. Kad čia – falsifikatas, abejonių nebuvo - juo labiau, kad prekybininkės stengėsi šias rankines paslėpti, ko gero, jau buvo gavusios signalą iš Vilniuje įsikūrusios šios firmos centrinės būstinės, kurios prekėmis beveik tuo pačiu metu susidomėjo sostinės Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai“, - apie tai, kad klastotėmis prekiaujama ir sostinėje įsikūrusiose parduotuvėse, atskleidžia policijos atstovė spaudai. Anot jos, Vilniuje įsikūrusioje parduotuvėje pareigūnai rankinių klastočių rado dešimt kartų daugiau.
Dėl dešimt svetimais prekių ženklais pažymėtų rankinių policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnai nurodo, kad parduotuvės savininkui už prekybą klastotėmis grės teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas.
Klastotes gamino kinai
Mieste prekiauta ne tik padirbtomis rankinėmis. Vytauto gatvėje esančioje parduotuvėje, kurioje prekiaujama „Nokia“, „Samsung“, „Motorola“ bei kitų garsių firmų mobiliųjų telefonų akumuliatoriais ir dangteliais, Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai rado beveik pusantro šimto mobiliųjų telefono detalių klastočių.
Policijos pareigūnai nustatė, kad nuo 30 iki pusšimčio litų kainuojantys akumuliatoriai gaminti Kinijoje. Šiaulių apskrities VPK duomenimis, analogiškų – originalių akumuliatorių kaina - apie 100 litų. Pasak G. Smagriūnienės, šios parduotuvės savininkams dėl kitos įmonės prekių ženklo naudojimo taip pat gresia baudžiamoji atsakomybė – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
K. Saržickas: „Vartotojas gali plika akimi nepastebėti klastotės“
Asociacijos SNB-REACT atstovas Lietuvoje Kazimieras Saržickas pažymi, kad dažniausiai įvairių prekių klastotės gaminamos Rytų šalyse, kur pigesnė darbo jėga arba Europos šalyse. Minėtos asociacijos atstovas pažymi, kad pastaruoju metu bene dažniausiai klastojami drabužiai, kvepalai bei aksesuarai.
Nors panaršius internete nesunkiai galima rasti įvairios informacijos apie tai, kaip pirkėjas gali atskirti suklastotą prekę nuo tikros, K. Saržickas nepataria aklai pasikliauti visais patarimais. Prekių tikrintojo žodžiais, tobulėjantys klastotojai kartais būna gana puikiai įvaldę tikros prekės imitavimo modelį, kad net nuolat mokymuose apie prekių klastotes dalyvaujantys pareigūnai lengvai neatskirs ar prekė tikra, ar ne. K. Saržicko teigimu, kartais prekybininkai pasistengia klastotes įpakuoti taip pat kaip iš tikrųjų pakuojami originalai.
K. Saržickas žmonėms pataria pirkti gaminius iš patikimų šaltinių. „Vartotojas gali plika akimi nepastebėti klastotės“, - tvirtina minėtos asociacijos atstovas. Pasirodo, net prekės tikrumu suabejojęs žmogus parduotuvėje kartais gali nesitikėti, kad jo abejonės bus išsklaidytos. „Pardavėjas gali ir nepateikti sąskaitos-faktūros. Tokia informacija būna laikoma ir komercine paslaptimi“, - teigia K. Saržickas.
- Asta Volkovaitė
