Dar prieš dešimtmetį būtumėme sunkiai patikėję, kad net buitinės chemijos prekės, tokios kaip skalbimo milteliai ar įvairūs valikliai, gali būti ekologiškos. Dabar gi parduotuvių lentynos nukrautos aplinkai ir žmogui mažiau kenksmingais produktais. Visgi ne viskas auksas, kas auksu žiba.
Konkurencijos taryba nusprendė patikrinti 15 bendrovių, kurios internete reklamavo savo prekes, pabrėždamos, jog jos ekologiškos ar siūlė paslaugas, kurios atliekamos ekologiškai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 3 bendrovės melavo ir pasinaudojo žodžiu eko, siekdamos pritraukti pirkėjus. Jos neturėjo nei oficialių dokumentų bei sertifikatų. Konkurencijos taryba bendrovėms išsiuntė įspėjimus ir įpareigojo nutraukti arba pakeisti klaidinančias reklamas. Tokie prevenciniai tyrimai buvo atliekami ir anksčiau. Pasirodo, jog klaidinančios informacijos yra beveik kas trečios bendrovės reklamose.
„Esminis dalykas, kad būtų moksliniai įrodymai – sertifikatai, kurie yra pripažinti laboratorijose. Ir to pakanka. Aišku, vartotojai daugeliu atvejų nesiryžta pareikalauti, paklausti. Ir dažnas linkęs pasitikėti, jei parašyta ar nurodyta ant produkto, kad jis yra eko“, – sako pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.
Sertifikatus prekėms ir produktams išduoda žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministerijos įkurta viešoji įstaiga, o pagrindiniai ženklai įrodantys, jog prekė išties ekologiška yra tokie: nacionalinis simbolis „Ekologinis žemės ūkis“ ir Europos Sąjungos žaliasis lapas.
Kriterijai sertifikacijai griežti – produktuose tam tikrų medžiagų kiekiai turi neviršyti normų arba jų prekėje išvis neturi būti. Beje, tokie užrašai ant pakuočių kaip „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“, „natūralus“ nepatvirtina, jog prekės yra ekologiškos.
Ir visgi daugiausiai prekių, pažymėtų lipduku ekologiška, yra iš maisto prekių skyriaus. Štai prekybos centruose jiems yra skirti atskiri skyriai. Ir čia galima rasti vaisių, kruopų, miltų ir kitų produktų.
Pasirinkimas išties didelis, tačiau ar tautiečiai renkasi ekologiškus produktus? Daugelis pripažįsta, jog stengiasi tokių įsigyti, nes mano, jog jie yra sveikesni. Kitiems gi tokių produktų įpirkti neleidžia piniginė, mat ekologiškos prekės dažnai yra brangesnės už įprastas.
„Perku žmogui, kuris gydosi ir jam reikia ekologiškų produktų. Tik dėl to. Sau nepirkčiau, nes neadekvačiai brangu", – atviravo pirkėjas.
„Dažnai perku ekologiškus. Norisi sveikai gyventi. Nagrinėjuosi, kokie priedai. Kuo priedų mažiau, tuo sveikiau", – antrino kitas žmogus.
Pasak valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, skundų dėl ekologiškų maisto produktų sulaukiama, tačiau dažniausiai pažeidimai fiksuojami turgavietėse. Ūkininkams nebūtina žymėti kiekvienos daržovės ar vaisiaus lipdukais, jei jiems išduodamas sertifikavimo kodas, tad būna, atvejų kai dėl prekės ekologiškumo pirkėjui yra tiesiog pameluojama.
„Būna nepaženklinti, nesuteikiamas sertifikavimo įmonės kodas. Dažnai nesikreipiama dėl sertifikato suteikimo. Būna dažnai nustatomi ir didesni pesticidų likučiai“, – sako skyriaus patarėja Eglė Petrikienė.
Prekybos centruose tokių pažeidimų beveik neužfiksuojama, mat prekės griežčiau kontroliuojamos ir visos pakuotės privalo būti paženklintos. Visgi, dalis pirkėjų skeptiškai vertina ir sertifikavimo lipdukus – esą taip siekiama pasipinigauti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Jurgita Šaulytė tikina, jog tautiečiams oficialiu ženklinimu derėtų pasitikėti.
„Ūkiai yra griežtai prižiūrimi. Todėl tokie produktai, be abejo bus neužteršti ir maistas bus kitos kokybės. Aišku, kaina skiriasi, nes kad išaugintumėme tokį produktą, turime ženkliai pakeisti gaminimo būdus. Tai yra ir didesni kaštai, priežiūra. Skirtumas yra ir pasitikėti galima“, – sako direktoriaus pavaduotoja Jurgita Šaulytė.
Pasak maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertų, baudos individualiems asmenims už tvarkos nesilaikymą – klaidinančius užrašus ar reklamą, nėra didelės. Už pirmą nusižengimą ji gali siekti vos kelioliką eurų. Visgi piktnaudžiaujantiems stambesniu mastu nuobaudos didesnės. Štai prieš kelis metus vienos įmonės biudžetas paplonėjo tūkstančiu eurų.
