Vilniaus apygardos teismas antradienį ketino pradėti nagrinėti J. Aliukonio apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo panaikinti rugsėjį jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti. Tačiau jei teismas visgi nuspręstų palikti galioti nuosprendį, J. Aliukonis prašo atidėti jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Kadangi į teismo posėdį neatvyko naujas nuteistojo advokatas, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Pasak J. Aliukonio, išklausęs apkaltinamąjį nuosprendį jis susirado naują advokatą Andrių Baranskį. Tačiau šis advokatas antradienį skundo nagrinėjime negalėjo dalyvauti, nes tuo metu dalyvavo kitos bylos nagrinėjime. Esant tokiai situacijai teismas nuteistojo skundo nagrinėjimą nusprendė atidėti kitų metų sausio 30 dienai. Gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas.
Krepšininko R. Seibučio advokatas Olegas Drobitko BNS sakė, kad jo klientą nuosprendis visiškai tenkina ir jie nemano, kad jį reiktų keisti.
„Mes pasitikime, teismais ir prokuratūra“, – BNS sakė R. Seibučio advokatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas J.Aliukonį nuteisė kalėti ir pripažino apgaule iš žinomo krepšininko išviliojus didelę pinigų sumą. Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Iš nuteistojo pinigus sportininkui jau išieško antstoliai, tačiau kol kas išieškota nedidelė suma – apie 29 tūkst eurų. Turto, kurio pakaktų išieškoti visą išviliotą pinigų sumą, vyras neturi.
Didelės sumos iš R.Seibučio išviliotos 2008 – 2011 metais. Iš pradžių iš R. Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J. Aliukonis pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą.
„Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, jis žalos neatlygino. (Nusikaltimas) išimtinai savanaudiško pobūdžio, kaltas neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino“, – yra sakęs nuosprendį paskelbęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas.
J. Aliukonis iki šiol neteistas, šiuo metu niekur nedirba. Jis yra dirbęs Finansų ministerijoje, tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko valdyboje, vadovavo tuometinei bendrovei „DnB Nord Lizingas“, vadovavo žlugusio Ūkio banko filialui Edinburge.
Teisėjas mano, kad bausmės už sukčiavimą tikslai bus pasiekti, skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskyrė tokią bausmę, kokios prašė prokuratūra.
„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R.Seibučio, jau neturėjo“, – yra pasakojęs prokuroras Vytautas Kukaitis.
Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.
„Buvo susiklostę asmeniniai santykiai, tai, matyt, ir nulėmė. Jis (R.Seibutis – BNS) kaltinamąjį pažinojo nuo vaikystės, tai buvo ir šeimų bendravimas. Pasitikėjimas buvo paremtas aplinkybėmis, kad reikia pinigų, jie bus investuoti į nekilnojamojo turto projektus. Buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, projektai. Bendrauta telefonais, elektroniniais laiškais, nes tuo metu nukentėjusysis gyveno ir žaidė užsienyje. Buvo pasinaudota, kad nebuvo galima betarpiškai bendrauti, tai tęsėsi kelerius metus“, – sakė V. Kukaitis.
Pasak prokuroro, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.
R.Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J. Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.
„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“, – įspėjo prokuroras.
