Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) privalės aiškintis, kodėl galbūt neracionaliai ir neteisėtai naudojamos lėšos, skiriamos informacinėms sistemoms kurti. Yra projektų, kuriems išleisti dešimtys milijonų litų, o kur–neaišku, nes rezultatų nematyti.
Trūksta kontrolės
Į Generalinę prokuratūrą bei STT kreipėsi Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis. Pastarajam parūpo, ar racionaliai ir teisėtai naudojamos lėšos vykdant viešojo sektoriaus informacinių sistemų kūrimo pirkimus. Seimūnas prašė ypatingą dėmesį atkreipti į Lietuvos mokslo ir studijų programą “LieMSIS" bei e. sveikatą.
„LieMSIS„ programai išleista apie 51 mln. litų. E. sveikatai–keliolika milijonų. O rezultatai–nuliniai“,–paaiškino A.Mazuronis.
Pasak jo, informacinėms technologijoms kasmet išleidžiami šimtai milijonų litų, todėl šios srities kontrolė privalo būti kuo griežtesnė. Tačiau jos praktiškai nėra.
Nieko nevertas daiktas
Audito komiteto nario nuomone, ypač įtartinas atrodo projektas „LieMSIS".
„Nupirkti serveriai, bet prigalvota naujų tikslų, kuriems pasiekti reikės naujų serverių. Programa dar nebaigta, o jau reikia naujų serverių. Sistema turėjo sujungti visas aukštąsias mokyklas į vieną e. sistemą, o ja kol kas gali naudotis tik Kauno technologijos universitetas, kuriam Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pavedė sistemą kurti",–stebėjosi A.Mazuronis.
ŠMM Mokslo skyriaus vyr. specialistas dr. Stanislovas Žurauskas paaiškino, kad generalinė „LieMSIS" idėja buvo visų aukštųjų mokyklų duomenis sudėti į vieną serverį. 2001-aisiais gimusios idėjos autorius–tuometis ministras Algirdas Monkevičius.
„Bet kas tiktų viskam, tą labai sunku padaryti. Todėl įgyvendinimas užtruko, ir tik praėjusių metų pabaigoje sistema ėmė veikti. Tačiau dar reikia sistemą perkelti į visas aukštąsias mokyklas. Tarp mūsų kalbant, nieko vertą daiktą padarė, nors norų būta gerų",–neslėpė ŠMM specialistas.
Įtartinos ir ministerijos
A.Mazuronį domina ir tai, ar racionaliai elgėsi Vyriausybė ir ministerijos, neseniai pasikeitusios savo internetines svetaines, o dabar norinčios jas dar kartą pasikeisti–kad visos būtų pagal vieną šabloną.
„Nežinau, kam reikėjo išleisti pinigus naujoms svetainėms, jei žinojo, kad po dvejų metų vėl jas reikės keisti",–piktinosi A.Mazuronis.
Suvienodinti visų ministerijų svetaines sumanyta dar 2009-aisiais. O prieš tai Finansų ministerija svetainę atsinaujino už 120 tūkst. litų, Vyriausybė– už 47 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerija informacinę sistemą „AIKOS"–už 333 tūkst. litų, Sveikatos apsaugos ministerija savo svetainę tais pačiais 2009-aisiais–už 30 tūkst. litų (nors dar 2007-aisiais buvo pasikeitusi už 22 tūkst. litų). Taip pat atnaujintos ir Ūkio, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainės.
Lengva sukčiauti
Kazimieras UOKA–Seimo Audito komiteto narys:
Informacinių technologijų diegimo darbuose yra labai daug technologinių gudrybių, kurias iš šalies toli gražu ne visi supranta. Todėl labai lengva manipuliuoti, sukčiauti, prirašyti darbų, kurie nebuvo atlikti. Manau, kad būtent todėl šioje srityje ne viskas skaidru. Kalbant apie ministerijų svetainių keitimą–neracionalu buvo jas keisti žinant, kad vėliau vis tiek dar kartą reikės keisti. Vyriausybė turėjo viską daryti centralizuotai iš karto. Būtų pinigų sutaupiusi.
Danas NAGELĖ
