Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi.
Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini.
Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas. Ties šia užduotimi susitelkę rėksniai yra persekiojami haliucinacijų, kad netrukus Lietuvą užplūs bėgikai iš Etiopijos arba boksininkai iš Kubos. Jie, kaip sapnuoja radikalieji tautiškumo sargybiniai, ne tik išstums iš arenų ir maniežų lietuviškus beržus bei liepas, bet dar ir sugundys visas geltonkases lietuvaites, o šios ims masiškai gimdyti negriukus.
Diskusija su su šios nesveikatos formos kankiniais yra visiškai beprasmė. Jie ir karpį pirkdami parduotuvėje greičiausiai reikalauja nurodyti jo tautybę.
Tiek prezidentas Valdas Adamkus, nedavęs pilietybės JAV krepšininkei Katie Douglas, tiek dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atmetusi dailiojo čiuožimo talento Deivido Stagniūno partnerių Katherine Coupley ir Isbellos Tobias prašymus, abejojo, ar šios merginos buvo pakankamai integruotos ir mokėjo lietuviškai. Tai skamba neįtikėtinai kvailai, nes Povilui Vanagui užkopti ant pjedestalo padėjusi Margarita Drobiazko iki pat karjeros pabaigos su lietuvių kalba nesusidraugavo, o Lietuvoje būdavo epizodiškai. Tokios šios sporto šakos realijos.
„Paksiados“ šmėkla
Kita fobijos rūšis – apkaltos baimė. Ji persekioja šalies vadovus nuo tada, kai Rolandui Paksui atsirūgo atsidėkojimas už milijono litų paramą per rinkimus. Savo rėmėją Jurijų Borisovą pamaloninęs pilietybe, prezidentas dar ir šiandien priverstas savo partijai vadovauti iš politinio gyvenimo užkulisių.
Nors nėra jokių žinių, kad minėtos sportininkės būtų mėginusios pirkti pilietybę už paramą būsimiems šaliems vadovams per rinkimus, baimės akys didelės, o ir kvailių, kurie viešai lygina nesulyginamus dalykus, daugybė.
Teisiniai viražai
Prezidentė D. Grybauskaitė, kai tokį pat klausimą teko spręsti antrą kartą, pagaliau suprato, kad jis niekur nedings ir ateityje, todėl nutarė pasiklausti KT, ar jis negalėtų paaiškinti savo išaiškinimo ir padaryti už ją jos darbą – inicijuoti teisinės bazės keitimą, jei toks reikalingas. Klausimas keliamas ir dėl dvigubos pilietybės teikimo apskritai. Vis dėlto nereikėtų nukrypti nuo išimčių temos.
D. Grybauskaitės kreipimasis į KT komiškai primena buvusios krašto apsaugos ministrės mėginimą paklausti KT, ar šis negalėtų už ją padaryti politinio darbo – panaikinti pirmtako įsakymą dėl šaukimo sustabdymo. KT mandagiai paaiškino, kad tai ne jo reikalas.
Pasakyčiau, kad 2003 metų gruodžio 30 dienos ir 2006 metų lapkričio 13 dienos KT nutarimai kaip tik ir išaiškino paprastus dalykus. Dėl retų ir atskirų pilietybės teikimo atvejų ir konkretaus (reto, atskiro) asmens nuopelnų sprendžia prezidentas, jei jam nevirpa kinkos ir nepersekioja R. Pakso šmėkla. Kad dailiojo čiuožimo poros nesiformuoja divizijomis, o būtent retai, abejotų tik bukaprotis.
